LT     /    EN
Titulinis puslapis Puslapio struktūra Rašykite mums Versija spausdinimui
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo priežiūra
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo priežiūra

 
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo priežiūros tikslas – prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys licenciją verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, vykdo teisės aktuose nustatytus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reikalavimus, siekiant užtikrinti darbuotojų, gyventojų bei aplinkos radiacinę saugą.

Radioaktyviosios atliekos

Radioaktyviosios atliekos (pakartotinai naudoti neskirtos radionuklidais užterštos ar turinčios jų savo sudėtyje medžiagos, kurių radionuklidų koncentracija arba aktyvumas viršija nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius) susidaro, verčiantis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais:
• pramonėje (krūvio neutralizatoriai, didelio aktyvumo gama šaltiniai, dūmų jutikliai, lygio matuokliai ir k.t.)
• asmens sveikatos priežiūros įstaigose (klinikiniams tyrimams, ligų gydymui naudojami radiofarmakologiniai preparatai, brachiterapijos šaltiniai, spindulinės terapijos šaltiniai ir k.t.)
• mokslo ir mokymo institucijose (kalibravimo šaltiniai, atvirieji šaltiniai ir kt.)
• branduolinės energetikos objektuose (įvairios eksploatacijos ir eksploatacijos nutraukimo metu susidarančios radioaktyviosios atliekos)

Kadangi daugiausia radioaktyviųjų atliekų susidaro branduolinės energetikos objektuose, visi radioaktyviųjų atliekų gamintojai, išskyrus branduolinės energetikos objektus, vadinami „smulkiaisiais atliekų gamintojais“.

Siekiant užtikrinti darbuotojų, gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą, radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos taip, kad visuomenė ir aplinka būtų apsaugota nuo neigiamo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio dabar ir ateityje.

Radiacinės saugos centro veikla radioaktyviųjų atliekų tvarkymo valstybinės priežiūros srityje

Remiantis Lietuvos Respublikos Radiacinės saugos, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, Branduolinės energijos, Branduolinės saugos ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų nuostatomis, Radiacinės saugos centras vykdo šias su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu susijusias funkcijas:

• išduoda licencijas ar laikinuosius leidimus tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą (rinkti, rūšiuoti, dezaktyvuoti), atlikti pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, saugoti) ir vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklos radioaktyviąsias atliekas;
• išduoda leidimus įvežti, išvežti, vežti tranzitu ir vežti Lietuvos Respublikoje radioaktyviąsias atliekas, susidariusias nebranduolinio kuro ciklo metu;
• vykdo radioaktyviųjų atliekų tvarkymo valstybinę radiacinės saugos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, pramonės įmonėse, mokslo ir mokymo institucijose;
• kontroliuoja prevencijos priemonių, kuriomis perspėjama apie paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir radionuklidais užterštų objektų atsiradimą, įgyvendinimą ir paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir radionuklidais užterštų objektų sutvarkymą;
• rengia nebranduolinės energetikos objektų, žemės ir pastatų, užterštų radionuklidais, dezaktyvacijos taisykles;
• nustato radionuklidų nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius medžiagoms, susidarančioms veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais metu, išskyrus tokią veiklą branduolinės energetikos srityje;
• rengia teisės aktus, reglamentuojančius radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugą nebranduolinės energetikos objektuose;
• teikia išvadas Sveikatos apsaugos ministerijai dėl uždarytų radioaktyviųjų atliekų atliekynų radiologinio monitoringo (stebėsenos) programos tinkamumo;
• teikia išvadas Sveikatos apsaugos ministerijai dėl branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitos.
• Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu dalyvauja branduolinės energetikos objektų poveikio aplinkai vertinimo procese, vertinant branduolinės energetikos objektų galimą įtaką visuomenės sveikatai;

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principai

Vadovaujantis Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijomis, radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos laikantis šių pagrindinių radioaktyviųjų atliekų principų, užtikrinant, kad:
• visų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo stadijų metu taikant tinkamus metodus kiekvienas asmuo ir aplinka tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek ir už jos ribų būtų pakankamai apsaugoti nuo radiologinių, biologinių, cheminių ir kitų pavojų, kuriuos gali sukelti radioaktyviosios atliekos;
• būtų išvengiama veiksmų, galinčių turėti pagrįstai prognozuojamų padarinių ateities kartoms, pavojingesnių negu tie, kurie leistini dabartinei kartai, ir nepalikti ateities kartoms nepelnytos naštos;
• radioaktyviųjų atliekų susidarytų kiek įmanoma mažiau;
• būtų atsižvelgta į radioaktyviųjų atliekų tvarkymo atskirų etapų tarpusavio priklausomybę;
• radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių sauga būtų garantuojama per visą įrenginio veikimo laikotarpį ir po to.

Šiuos principus Lietuvoje įteisina Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas.

Lietuva, siekdama įgyvendinti tarptautiniu mastu priimtas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo nuostatas, 2003 m. pabaigoje pasirašė ir ratifikavo Jungtinę panaudoto kuro saugaus tvarkymo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvenciją.

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija (toliau vadinama – Strategija) numato pagrindines radioaktyviųjų atliekų tvarkymo kryptis, atsižvelgiant į branduolinės energetikos plėtros planus, naujausius šalies ir tarptautinius aplinkosaugos, branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimus, Jungtinę panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvenciją. Šioje Strategijoje numatyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai, skirti vykdomiems radioaktyviųjų atliekų tvarkymo darbams tęsti, pasirengti tinkamai išmontuoti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau vadinama – Ignalinos AE) reaktorius, taip pat pasirengti naudojant naujausias technologijas tvarkyti naujos atominės elektrinės eksploatavimo radioaktyviąsias atliekas.

Radioaktyviosios atliekos turi būti surenkamos, rūšiuojamos, apdorojamos, laikomos, perdirbamos, transportuojamos, saugomos, nukenksminamos, laidojamos arba išmetamos į aplinką laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Nebekontroliuojamos atliekos. Įvertinus radioaktyviųjų atliekų atitikimą nebekontroliuojamiesiems lygiams, tos radioaktyviosios atliekos, kurios juos tenkina, yra priskiriamos prie nebekontroliuojamųjų atliekų. Joms nebetaikomi apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žalingo poveikio reikalavimai.

Radionuklidų išmetimo į aplinką ribojimo, leidimų išmesti į aplinką radionuklidus išdavimo ir radiologinės stebėsenos (monitoringo) reikalavimus projektuojant objektus, verčiantis ar planuojant verstis veikla su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymas Nr. V-900 „Dėl Radionuklidų išmetimo į aplinką iš medicinos, pramonės, išskyrus branduolinės energetikos objektus, žemės ūkio objektų ir atliekant mokslinius tyrimus leidimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Smulkiųjų atliekų gamintojų radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

Lietuvos higienos norma HN 89:2001 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“ nustato pas smulkiuosius atliekų gamintojus susidariusių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reikalavimus.

Smulkieji atliekų gamintojai privalo:
• siekti, kad radioaktyviųjų atliekų susidarytų kiek įmanoma mažiau;
• taikyti reguliuojančiajai institucijai priimtinus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo metodus bei būdus.

Bendruosius darbuotojų ir gyventojų radiacinės saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas ir Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“.

Skystosios radioaktyviosios atliekos tvarkomos šiais būdais:
• šalinamos į aplinką, jei neviršijami teisės aktais nustatyti nebekontroliuojamieji lygiai;
• trumpaamžiais radionuklidais (pusėjimo trukmė - ne didesnė kaip 100 dienų) užterštos skystosios atliekos saugomos tol, kol aktyvumas sumažės iki nebekontroliuojamųjų lygių, ir išmetamos į aplinką;
• jeigu netenkinami 1 ir 2 punktų reikalavimai, skystosios radioaktyviosios atliekos sukietinamos ir perduodamos saugoti į radioaktyviųjų atliekų saugyklą teisės aktų nustatyta tvarka.

Dujiniai radioaktyvieji teršalai, savo sudėtyje turintys aerozolių, šalinami filtruojant. Dujinių radioaktyviųjų teršalų išmetimo į aplinką lygiai neturi viršyti nebekontroliuojamųjų, nustatytų teisės aktais.

Panaudoti filtrai tvarkomi kaip kietosios radioaktyviosios atliekos.

Kietosios radioaktyviosios atliekos tvarkomos šiais būdais:
• šalinamos kaip neradioaktyviosios, jei neviršijami nebekontroliuojamieji lygiai;
• trumpaamžiais radionuklidais (pusėjimo trukmė - ne didesnė kaip 100 dienų) užterštos kietosios atliekos saugomos tol, kol bus pasiekti nebekontroliuojamieji lygiai;
• jeigu neatitinka 1 ir 2 punktų reikalavimų, kietosios radioaktyviosios atliekos perduodamos saugoti į radioaktyviųjų atliekų saugyklą teisės aktų nustatyta tvarka.

Panaudoti uždarieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai tvarkomi laikantis šių reikalavimų:

• iki galutinio sutvarkymo saugomi apsauginiuose konteineriuose laikinosiose saugyklose, atskirai nuo kitų radioaktyviųjų atliekų;
• gražinami gamintojui arba perduodami radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka.

Paliktieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai ir radionuklidais užteršti objektai, kaip radioaktyviosios atliekos, tvarkomi valstybės ir savivaldybių institucijų lėšomis. Ekstremaliųjų įvykių ar ypatingos aplinkos radiologinės taršos atvejais – tvarkymo darbai finansuojami iš valstybės biudžeto. Nustačius asmenis, kaltus dėl paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ar radionuklidais užterštų objektų įsigijimo, laikymo, vežimo ar gamybos, tvarkymo išlaidos išieškomos iš kaltininkų.

Valstybės įmonė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra vykdo radioaktyviųjų atliekų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Daugiau informacijos www.rata.lt
 
Uždaryta Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla

1964-1988 m. radioaktyviosios atliekos, susidariusios medicinoje, moksle, pramonėje ir mokyme – panaudoti uždarieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai (kalibraciniai šaltiniai, cheminiai mišiniai, krūvio neutralizatoriai, didelio aktyvumo gama šaltiniai, dūmų jutikliai), kietos radioaktyviosios atliekos – plastmasės, spec. rūbai, medis ir kt. buvo vežamos į Maišiagalos saugyklą. Radioaktyviosios atliekos nebuvo rūšiuojamos. Ši 200 m3 betoninės konstrukcijos „Radon“ tipo paviršinė saugykla (2 pav.), buvo iki 60% užpildyta radioaktyviosiomis atliekomis. Betoninis „rūsys“ buvo uždengtas betono blokais, bitumo, asfalto ir dirvožemio sluoksniais. Dabartiniu metu ši saugykla yra uždaryta, ir atliekos, susidarančios medicinos, pramonės, mokslo ir mokymo įstaigose, t.y., pas smulkiuosius atliekų gamintojus, yra vežamos saugoti į esamas Ignalinos AE saugyklas.

Nuo 2002 m. už Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos priežiūrą ir aplinkos monitoringą atsako VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra (RATA). 2006 m. užbaigtas Europos komisijos finansuotas PHARE projektas „Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos saugos vertinimas ir gerinimas“. Buvo atlikta saugos analizė, o jos pagrindu įvykdyti saugos gerinimo darbai (daugiau informacijos www.rata.lt).

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo priežiūra

2006 m. RATA gavo licenciją vykdyti uždarytos Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos priežiūrą, licencijavimo procese dalyvavo Radiacinės saugos centras.

Radiacinės saugos centras analizuoja ir vertina uždarytos Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos, radiologinio aplinkos monitoringo duomenis. RATA vykdo aplinkos monitoringą, pagal su Radiacinės saugos centro suderintą programą ir teikia ketvirtines bei metines ataskaitas.

Pastebimas mažėjantis tričio aktyvumas kontroliniuose aplink saugyklą esančiuose šuliniuose, tai sietina su Maišiagalos saugyklos būklės gerinimo darbais – įrengti inžineriniai barjerai sumažino kritulių infiltraciją, tuo pačiu ir radionuklidų migraciją į gruntinius vandenis.

Remiantis RATA pateiktos metinės monitoringo ataskaitos duomenimis, konservatyviai, neįvertinant radionuklidų sklaidos aplinkoje, paskaičiuota, kad imant Maišiagalos saugyklos monitoringo gręžinių gruntiniame vandenyje matuotas maksimalias radionuklidų reikšmes efektinė dozė dėl patekimo į žmogaus organizmą su maistu ir geriamuoju vandeniu sudarytų ne daugiau kaip kelis procentus apribotosios metinės efektinės dozės gyventojams dydžio – 0,2 mSv.

Radiacinės saugos centras, siekdamas užtikrinti visuomenės sveikatą, jau dešimtmetį atlieka uždarytos Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos ir teritorijos aplink saugyklą radiologinės būklės stebėseną. Iš gręžinių saugyklos teritorijoje pavasarį ir rudenį imami vandens mėginiai, tiriamas dirvožemis saugyklos teritorijoje, matuojama dozės galia aplinkoje. Tiek saugyklos teritorijoje, tiek už jos ribų imami visi su mitybos grandine susiję mėginiai – pavasarį sula iš už saugyklos tvoros augančių beržų, rudenį renkami valgomieji grybai bei uogos tiek saugyklos teritorijoje, tiek ir aplinkiniuose miškuose. Daugumoje tirtų gręžinių vandens tričio tūrinis aktyvumas foninio lygio, neaptinkama tričio nei medžių suloje, nei vandenyje už saugyklos teritorijos.

Kiekvienais metais renkami grybų mėginiai saugyklos teritorijoje, už saugyklos tvoros bei vieno kilometro atstumu nuo saugyklos. Įvairių grybų rūšių mėginiuose 137Cs savitojo aktyvumo vidutinė vertė saugyklos teritorijoje ir už teritorijos tvoros artima vidutinei vertei grybuose, surinktuose kilometro atstumu nuo saugyklos.

Kasmet atliekamų radiologinių tyrimų rezultatai patvirtina, kad radionuklidai nepatenka į aplinką, taigi negali patekti į geriamąjį vandenį ar maistą. Yra pasitaikę atvejų, kai šalia Maišiagalos saugyklos esančių aplinkinių gyvenviečių gyventojai atliko savo auginamos paukštienos, naminių paukščių kiaušinių radiologinius tyrimus. Ištyrus naminius maisto gaminius, gyventojai informuoti, kad maisto produktai yra saugūs, neužteršti, jokio pavojaus sveikatai vartojant juos nėra. 
 
Atnaujinta 2014-03-25

Paieška
Naujienų prenumerata
Mus rasite
Kalvarijų g. 153,
LT-08221, Vilnius

Tel. (8 5) 236 1936
Faks. (8 5) 276 3633
El. paštas rsc@rsc.lt


Kilus bet kokiems su darbuotojų, gyventojų, pacientų radiacine sauga susijusiems klausimams, prašome kreiptis į Radiacinės saugos centrą. Atsakome į klausimus bei konsultuojame:

Vilniuje, Kalvarijų g. 153, pirmadieniais ir trečiadieniais 8.00 – 17.00 val., antradieniais ir ketvirtadieniais 7.00 – 17.00 val., penktadieniais 8.00 – 15.45 val. (pietų pertrauka 12.00 – 12.45 val.) tel. (8 5) 210 5816 arba el. paštu rscATrsc.lt;

Kaune, Aušros g. 44, darbo valandomis tel. (8 37) 33 3760 arba el. paštu kaunasATrsc.lt;

Klaipėdoje, Bijūnų g. 6, darbo valandomis tel. (8 46) 38 3308 arba el. paštu klaipedaATrsc.lt;

Šiauliuose, Vilniaus g. 229, darbo valandomis tel. (8 41) 52 4644 arba el. paštu siauliaiATrsc.lt.

Pasistengsime Jums suteikti rūpimą informaciją.


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai


Svetainė atnaujinta remiant tuometinei Švedijos radiacinės saugos institucijai (dabar SSM)