LT     /    EN
Titulinis puslapis Puslapio struktūra Rašykite mums Versija spausdinimui
Aplinkos radiologinė stebėsena

 

Europos Euratomo sutarties 35 ir 36 punktai reglamentuoja, kad kiekviena valstybė narė privalo turėti valstybinės aplinkos radiologinės stebėsenos (monitoringo (toliau – stebėsena) sistemą, leidžiančią įvertinti gyventojų iš jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gaunamą apšvitą ir teikti kitoms valstybėms stebėsenos duomenis.

 

Stebėseną reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo ir Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymai.

 

Europos Komisija, siekdama suvienodinti stebėsenos sistemas valstybėse narėse tam, kad vieningoje duomenų bazėje būtų galima kaupti duomenis ir juos analizuoti, 2000 m. birželio 8 d. išleido rekomendacijas Euratomo sutarties 36 straipsnio nuostatoms vykdyti.

 

Remiantis šiomis rekomendacijomis, Lietuvoje buvo parengtas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. 528/490 „Dėl Valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos patvirtinimo” (toliau – tvarka).

 

Ši tvarka reglamentuoja stebėsenos tinklus, mėginių rūšis, tyrimų dažnį, duomenų sisteminimą ir pateikimą mūsų šalies suinteresuotoms institucijoms, visuomenei ir Europos Komisijai. Tvarkoje įteisintos atskirų Lietuvos institucijų funkcijos vykdant stebėseną.

 

Radiacinės saugos centras yra atsakingas už „maisto krepšelio”, pieno, geriamojo vandens, gyventojų iš aplinkos gautos apšvitos dozės ekvivalento ir kritulių stebėseną. Reikalavimai gyventojų apšvitos stebėsenai (monitoringui) įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakyme Nr. V-414 „Dėl 2017–2023 metų gyventojų ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos stebėsenos programos patvirtinimo“.

 

Oro, atvirų telkinių vandens ir dumblo, gama dozės stebėseną vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba arba jos įgaliota institucija teikia gyvūninių žaliavų stebėsenos duomenis.

 

„Maisto krepšelio” tyrimai atliekami, norint nustatyti dirbtinės kilmės ilgaamžių radionuklidų Cs137ir Sr90 bei gamtinės kilmės radionuklidų aktyvumo koncentraciją. Tiriami atskiri neapdoroti vietinės kilmės pagrindiniai maisto produktai (pienas, mėsa, žuvis, bulvės, kopūstai, grūdai) ir paruoštas maistas, suvartojamas per parą, taip pat grybai ir miško uogos. Geriamajame vandentiekio ir šulinių vandenyje tiriama visuminio alfa ir visuminio beta bei tričio aktyvumo koncentracija.

 

Visuminio alfa ir visuminio beta aktyvumo koncentracija geriamajame vandenyje nustatoma metinei efektinei dozei dėl geriamajame vandenyje esančių radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotės įvertinti. Ši dozė neturi viršyti 0,1 mSv (Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” (toliau – HN 24:2003). Tričio ir radono aktyvumo koncentracija geriamajame vandenyje nustatoma tam, kad būtų įsitikinta, jog ji neviršija lygio, reglamentuojamo HN 24:2003– 100 Bq/l.

 

„Maisto krepšelio” tankusis stebėsenos tinklas apima visą šalies teritoriją. Pieno ir geriamojo vandens ėminiai imami kas ketvirtį 7-iuose stebėsenos taškuose. Mėsos, žuvies ėminiai imami du kartus per metus (pavasarį ir rudenį), daržovių ir grūdų ėminiai imami vasaros pabaigoje, grybų ir miško uogų – visą jų augimo sezoną. Metodiniai reikalavimai ėminių ėmimui pateikti 2004 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-312 „Dėl „ Maisto krepšelio” radiologinio monitoringo vykdymo bei Radionuklidų kiekių krituliuose ir gyventojų iš aplinkos gautos apšvitos dozės ekvivalento monitoringo Kupiškio ir Ignalinos rajonuose vykdymo reikalavimų patvirtinimo” .

 

Retajame tinkle (Vilniaus mieste) pieno, geriamojo vandens ir paruošto maisto (paros raciono) ėminiai imami kiekvieną mėnesį.

 

Gyventojų iš aplinkos gautos apšvitos dozės ekvivalento stebėsenos Kupiškio ir Ignalinos rajonuose tvarka ir reikalavimai pateikti 2004 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-312 „Dėl „Maisto krepšelio” radiologinio monitoringo vykdymo bei Radionuklidų kiekių krituliuose ir gyventojų iš aplinkos gautos apšvitos dozės ekvivalento monitoringo Kupiškio ir Ignalinos rajonuose vykdymo reikalavimų patvirtinimo”.

 

Baltarusijos atominė elektrinė (toliau – Baltarusijos AE) gali būti naujas užterštumo radionuklidais šaltinis, kuris nulems papildomą apšvitą Lietuvos gyventojams. Siekiant įvertinti galimą Baltarusijos AE įtaką užterštumui radionuklidais ir apšvitą gyventojams, nulemtą radionuklidų maisto produktuose ir geriamajame vandenyje, ruošiamasi keisti tvarką ir joje numatyti papildomus maisto produktų ir geriamojo vandens ėminių paėmimo taškus Vilniaus apskrityje.

 

Atnaujinta 2018-02-28


Paieška
Naujienų prenumerata
Mus rasite
Kalvarijų g. 153,
LT-08221, Vilnius

Tel. (8 5) 236 1936
Faks. (8 5) 276 3633
El. paštas rsc@rsc.lt


Kilus bet kokiems su darbuotojų, gyventojų, pacientų radiacine sauga susijusiems klausimams, prašome kreiptis į Radiacinės saugos centrą. Atsakome į klausimus bei konsultuojame:

Vilniuje, Kalvarijų g. 153, pirmadieniais ir trečiadieniais 8.00 – 17.00 val., antradieniais ir ketvirtadieniais 7.00 – 17.00 val., penktadieniais 8.00 – 15.45 val. (pietų pertrauka 12.00 – 12.45 val.) tel. (8 5) 210 5816 arba el. paštu rscATrsc.lt;

Kaune, Aušros g. 44, darbo valandomis tel. +370 608 06187 arba el. paštu kaunasATrsc.lt;

Klaipėdoje, Bijūnų g. 6, darbo valandomis tel. +370 608 06185 arba el. paštu klaipedaATrsc.lt;

Šiauliuose, Vilniaus g. 229, darbo valandomis tel. +370 608 06198 arba el. paštu siauliaiATrsc.lt.

Pasistengsime Jums suteikti rūpimą informaciją.


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai


Svetainė atnaujinta remiant tuometinei Švedijos radiacinės saugos institucijai (dabar SSM)