Europos Bendrijų Euratom sutarties 35 ir 36 punktai reglamentuoja, kad kiekviena valstybė narė privalo turėti aplinkos radiologinės stebėsenos (monitoringo) sistemą, leidžiančią įvertinti gyventojų gaunamą apšvitą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir teikti stebėsenos (monitoringo) duomenis kitoms valstybėms.

 

Aplinkos radiologinę stebėseną (monitoringą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 112-2824), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 11-239).

 

Stebėsenos (monitoringo) programa susijusi su kitomis valstybinėmis programomis – Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2003-2005 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1589 (Žin., 2003, Nr. 117-5344), Nacionaline aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003-2006 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 66 (Žin., 2003, Nr. 8-288). Stebėsenos (monitoringo) programa parengta pagal Europos Bendrijų komisijos rekomendacijas. Europos Bendrijų komisija, siekdama suvienodinti stebėsenos (monitoringo) sistemas Europos šalyse tam, kad būtų galima kaupti duomenis vieningoje duomenų bazėje ir juos analizuoti, 2000 m. birželio 8 d. išleido rekomendacijas Euratom sutarties 36 straipsnio nuostatoms vykdyti.

Remiantis šiomis rekomendacijomis Lietuvoje buvo parengta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 528/490 patvirtinta „Valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, Europos Bendrijų Komisijai bei visuomenei tvarka” (Žin., 2002, Nr. 100-4460) su pakeitimais, įteisintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-352/1-465 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 528/490 „Dėl valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, Europos Bendrijų Komisijai bei visuomenei tvarkos patvirtinimo” pakeitimo”.

 

Ši tvarka reglamentuoja stebėsenos (monitoringo) tinklus, mėginių rūšis, tyrimų dažnį, duomenų sisteminimą ir pateikimą mūsų šalies suinteresuotoms institucijoms, visuomenei ir Europos Bendrijų duomenų bazei (naudojant programą Easy-Proteo, kuri skirta duomenims kaupti ir analizuoti). Tvarkoje įteisintos atskirų Lietuvos institucijų funkcijos, vykdant aplinkos radiologinį stebėseną (monitoringą). Radiacinės saugos centras yra atsakingas už „maisto krepšelio”, pieno ir geriamojo vandens radiologinius tyrimus, taip pat atlieka gyventojų iš aplinkos gautos apšvitos dozės ekvivalento stebėseną (monitoringą) ir radionuklidų kiekių krituliuose tyrimus. Oro, atvirų telkinių vandens ir dumblo, gama dozės stebėsenos (monitoringo) vietovės ir ėminių ėmimo dažniai nurodyti Lietuvos respublikos vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarime Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608).

 

„Maisto krepšelio” tyrimai atliekami, norint nustatyti dirbtinės kilmės ilgaamžių radionuklidų Cs¹³⁷ ir Sr⁹⁰ aktyvumus. Taip pat nustatomas ir gamtinės kilmės radionuklidų tūrinis ir savitasis aktyvumas maisto produktuose. Tiriami atskiri neapdoroti vietinės kilmės pagrindiniai maisto produktai (pienas, mėsa, žuvis, bulvės, kopūstai, grūdai) ir paruoštas maistas, suvartojamas per parą, taip pat grybai ir miško uogos.

 

Bendrieji tūriniai beta ir alfa aktyvumai geriamajame vandenyje nustatomi metinei efektinei dozei nuo geriamajame vandenyje esančių radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotės įvertinti. Ši dozė neturi viršyti 0,1 mSv (Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” (Žin., 2003, Nr. 79-3606). Tričio tūrinis aktyvumas geriamajame vandenyje nustatomas tam, kad būtų įsitikinta, jog jis neviršija lygio, reglamentuojamo HN 24:2003 – 100 Bq/l.

 

Aplinkos radiologinio sebėsenos (monitoringo) tiriant „maisto krepšelį” tankusis stebėsenos (monitoringo) tinklas apima visą šalies teritoriją. Pieno ir geriamojo vandens ėminiai imami kas ketvirtį 7 stebėsenos (monitoringo) taškuose. Mėsos, žuvies ėminiai imami du kartus per metus (pavasarį ir rudenį), daržovių ir grūdų ėminiai imami vasaros pabaigoje, grybų ir miško uogų – visą jų augimo sezoną. Ėminiai imami vietovėse, nurodytose 2004 m. gegužės 3 d. SAM ministro įsakymu Nr. V-312 patvirtintame dokumente „Maisto krepšelio” radiologinio monitoringo vykdymo reikalavimai” (Žin., 2004, Nr. 89-3298). Šiame dokumente pateikti ir metodiniai reikalavimai ėminių ėmimui. Utenos apskrityje ėminius ima Utenos VSC ir jo filialų specialistai, kituose taškuose – RSC darbuotojai, grybų ėminius ima ir matavimus atlieka visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų specialistai.

 

Retajame tinkle pieno, geriamojo vandens ir paruošto maisto (paros raciono) ėminiai imami Vilniaus mieste kiekvieną mėnesį.

 

Gyventojų iš aplinkos gautos apšvitos dozės ekvivalento stebėsenos (monitoringo) Kupiškio ir Ignalinos rajonuose tvarka ir reikalavimai šiems tyrimams atlikti pateikti 2004 m. gegužės 3 d. SAM ministro įsakymu Nr. V-312 patvirtintame dokumente „Radionuklidų kiekių krituliuose ir gyventojų iš aplinkos gautos apšvitos dozės ekvivalento monitoringo Kupiškio ir Ignalinos rajonuose vykdymo reikalavimai” (Žin., 2004, Nr. 89-3298).