Gyventojų apšvitos vertinimas

Radiacinės saugos centras vertina gyventojų apšvitą iš visų galimų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių: maiste, žemės gelmėse, ore ir statybinėse medžiagose esančių radionuklidų. Atliekami radono aktyvumo koncentracijos patalpose ir vandenyje bei radionuklidų aktyvumo koncentracijos trąšose tyrimai. Prireikus, vertinama, kokią apšvitą gali sąlygoti vienoks ar kitoks medžiagų, turinčių radionuklidų, naudojimas (žiūrėti skyriuje „RSC ataskaitos“).

 

Pagrindiniai reikalavimai gyventojų apšvitai vertinti nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos”. Leistinieji lygiai dėl radionuklidų geriamajame vandenyje reglamentuojami Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai”.

 

2017–2023 metų gyventojų ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos stebėsenos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-414 „Dėl 2017–2023 metų gyventojų ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos stebėsenos programos patvirtinimo“ paskirtis – atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus ir šalies siekius, atlikus radiologinius tyrimus, vertinti Lietuvos Respublikos gyventojų apšvitą, stebėti apšvitos kaitos tendencijas ir teikti rekomendacijas, kaip ją sumažinti, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, mažinti susirgimų onkologinėmis ligomis ir genetinių pakitimų skaičių.

 

Cezio izotopų leistinieji lygiai maisto produktuose nustatyti 2008 m. liepos 15 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 733/2008 dėl reikalavimų, keliamų trečiųjų šalių kilmės žemės ūkio produktų importui po Černobylio atominės elektrinės avarijos (OL L 201, 2008-07-30, p. 1) ir Tarybos 2009 m. spalio 23 d. reglamente (EB) Nr. 1048/2009 (OL L 290, 2009-11-06, p. 4), iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 733/2008.


Po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje nustatyti specialūs Japonijos kilmės arba iš jos išsiųstų pašarų ir maisto produktų importo reikalavimai. Atliekant importuojamų Japonijos kilmės arba iš jos išsiųstų pašarų ir maisto produktų radioaktyviojo užterštumo valstybinę ekspertizę bei kontrolę vadovaujamasi 2011 m. balandžio 11 d. Komisijos Reglamentu (ES) Nr. 351/2011 (OL L 97, 2011-04-12, p. 20).

 

Vertinant gyventojų apšvitą, yra naudojami tyrimų rezultatai. Daugiau informacijos apie tyrimus rasite skyriuje „Vykdomi projektai ir programos”. Dozių vertinimo rezultatai pateikiami ataskaitose, žiūrėti skyriuje „RSC ataskaitos“.

 

Branduolinės energetikos objektų radiologinio poveikio gyventojams vertinimas

 
Ignalinos AE

Ignalinos AE yra pastatyta prie Drūkšių ežero, Rytų Lietuvos pakraštyje, netoli Baltarusijos ir Latvijos sienos. Pirmasis elektrinės energetinis blokas pradėjo veikti 1983 m. gruodžio 31 d., antrasis – 1987 m. rugpjūčio 15 d.

 
Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas
 
Branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimas – teisinių, organizacinių ir techninių priemonių įgyvendinimas siekiant sutvarkyti branduolinės energetikos objektą, kai nusprendžiama, kad objektas niekada nebebus naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį. Tai – vienas iš sudėtingiausių procesų, kuriam reikia itin kruopščiai pasirengti ir atsakingai jį vykdyti.

2004 m. gruodžio 31 d. buvo galutiniai sustabdytas VĮ Ignalinos AE 1-asis blokas. 2009 m. gruodžio 31 d. buvo galutinai sustabdytas Ignalinos AE 2-asis blokas.

 

Iš Ignalinos atominės elektrinės į aplinkos orą ir vandenį išmestų radionuklidų aktyvumų kaita

 

2019 m. iš Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) į orą buvo išmesta 83 MBq radioaktyviųjų aerozolių, o į vandenį pateko 9,5 MBq 137Cs ir 1,5 MBq 60Co radionuklidų. Į orą ir vandenį taip pat išmesta 3H ir 14C radionuklidų, kurių vertės pateikiamos lentelėje.

 

2019 m. į aplinką išmestų radionuklidų kiekis palygintas su ribiniu radionuklidų aktyvumu, nustatytu „Radionuklidų išmetimo iš Ignalinos AE į aplinką plane“ (2015-08-12, Nr. MtDPl-6(3.254).

 

Lentelė. Į aplinką 2019 m. išmesto ir ribinio radionuklidų aktyvumo palyginimas.

Radionuklidas

Aplinka, į kurią radionuklidas išmetamas

Per metus į aplinką išmesto radionuklido aktyvumas, Bq

Per metus į aplinką išmesto radionuklido aktyvumo dalis nuo ribinio aktyvumo, proc.

Aerozoliai (60Co, 137Cs, 134Cs, 90Sr)

Oras

8,31∙107

0,01

3H

1,42∙109

0,001

14C

4,03∙109

0,12

137Cs

Vanduo

 

9,45∙106

0,03

60Co

1,46∙106

0,03

3H

6,28∙1010

0,04

 

Didžiąją apšvitos dalį gyventojams sudaro į aplinkos orą ir vandenį išmetami 137Cs ir 60Co radionuklidai, jų sąlygojama apšvita reprezentantui sudaro kelis procentus  nustatytos apribotosios apšvitos dozės gyventojams (0,2 mSv).

 

Maišiagalos uždarytoji radioaktyviųjų atliekų saugykla

 

Be Ignalinos AE, Lietuvoje yra dar vienas branduolinės energetikos objektas – Maišiagalos uždarytoji radioaktyviųjų atliekų saugykla. Ši saugykla 1963 m. įrengta Širvintų rajono Žaliosios girininkijos Bartkuškio miške. Maišiagalos saugykla – tai 200 mmonolitinis gelžbetonio rūsys, į kurį buvo kraunamos pramonėje, medicinoje ir mokslinių tyrimų įstaigose tuo metu susidariusios radioaktyviosios atliekos. Maišiagalos saugykloje atliekos kauptos iki 1989 m. Po to buvo nuspręsta saugyklą uždaryti, nes ji neatitiko šiuolaikinių aplinkosaugos reikalavimų. Uždarymo metu buvo sukaupta apie 120 m3 radioaktyviųjų atliekų. Likusi ertmė buvo pripilta smėlio, užbetonuota, apipilta bitumu, asfaltu ir storu žemės sluoksniu.

 

Iki 2002 m. Maišiagalos saugyklą prižiūrėjo Fizikos instituto mokslininkai, nuo 2002 m. – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra (RATA), o 2018 m. Maišiagalos saugykla perduota VĮ Ignalinos AE.

 

Siekdamas stebėti, ar radionuklidų nepatenka į aplinką, ar jie nesąlygoja papildomos gyventojų apšvitos dėl galimo patekimo į geriamąjį vandenį bei maisto produktus, Radiacinės saugos centras jau daugiau nei dešimtmetį atlieka uždarytos Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos ir teritorijos aplink saugyklą radiologinės būklės stebėseną. Radiacinės saugos būklei vertinti matuojama dozės galia saugyklos aplinkoje, atrenkami ir atliekami kontrolinių gręžinių vandens, grunto bei grybų mėginių radiologiniai tyrimai.

 

Atlikus uždarytosios Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos ir teritorijos aplink saugyklą radiologinės būklės stebėseną nustatyta, kad radionuklidų į aplinką iš saugyklos teritorijos nepatenka ir jie negali lemti papildomos gyventojų apšvitos.

 

Atnaujinta 2020-05-05 



sukūrė Artogama