Viena iš radiacinės saugos priemonių, padedančių užtikrinti apšvitos optimizavimo ir dozių ribojimo principų įgyvendinimą, yra darbuotojų išorinės ir vidinės apšvitos tyrimai ir gautų dozių vertinimas (individualioji stebėsena (monitoringas). Pagrindinis stebėsenos (monitoringo) tikslas yra nustatyti, ar radiacinės saugos priemonės yra pakankamos bei padėti sukurti saugias darbo sąlygas.
Darbuotojų profesinės apšvitos stebėsenos (monitoringo) reikalavimus reglamentuoja šie Lietuvos teisės aktai:
- Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos”. Vilnius (Žin., 2002, Nr. 11-388);
- Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringų tvarka (Žin., 2000, Nr. 38-1086);
- Lietuvos higienos norma HN 112:2001 „Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai” (Žin., 2001, Nr. 66-2425).
Licencijos turėtojai patys arba sudarydami sutartis su atestuotomis dozimetrinėmis tarnybomis organizuoja ir atlieka darbuotojų individualųjį ir darbo vietų stebėsenas (monitoringus) ir jų pagrindu vertina gaunamą profesinę apšvitą, prognozuoja jos padarinius. Radiacinės saugos centre atliekami darbuotojų išorinės ir vidinės apšvitos dozių tyrimai.
Tyrimai atliekami termoliuminescencinės dozimetrijos metodu. Tyrimų metodas akredituotas pagal ISO/IEC 17025 standarto reikalavimus Lietuvos nacionaliniame akreditacijos biure.
Tyrimams naudojama įranga – „Rados” termoliuminescencinė dozimetrinė sistema. Gamtinis jonizuojančiosios spinduliuotės fono dydis yra atimamas iš išmatuotos išorinės apšvitos dozės. „Rados” TLD sistemos matuojama dozė yra nuo 0.01 mSv iki 10 Sv. Registruojamos energijos yra 50-1500 keV. Išplėstinė matavimų neapibrėžtis – iki 25%. Neapibrėžtis apskaičiuota, suminę standartinę neapibrėžtį padauginus iš aprėpties daugiklio k=2.
Individualiaisiais termoliuminescenciniais dozimetrais matuojamas individualiosios dozės ekvivalentas Hp(10) – lygiavertė dozė, kurią gauna minkštieji audiniai 10 mm gylyje. Konservatyviai laikoma, kad išmatuotas Hp(10) yra lygus efektinei dozei. Tik užregistravus didesnes dozes, remiantis matavimų rezultatais, yra apskaičiuojama efektinė dozė.
Vidinės apšvitos stebėsena (monitoringas) vykdomas matuojant radionuklidų aktyvumą žmogaus kūne ar atskiruose jo organuose, matuojant aktyvumą biologiniuose bei fizikiniuose, imtuose darbo vietose mėginiuose ir, remiantis matavimų rezultatais, vertinant sukauptąsias efektinę ir lygiavertes dozes.
Tiesioginiai tyrimo metodai naudojami skvarbiąją spinduliuotę skleidžiančių radionuklidų aktyvumui organizme ar atskirose jo dalyse (skydliaukėje, plaučiuose) bei aktyvumo pasiskirstymui atskiruose organuose įvertinti. Šiam metodui Radiacinės saugos centre yra naudojamas viso kūno skaitiklis su germanio detektoriumi bei skydliaukės skaitiklis su natrio jodido detektoriumi. Juo galima matuoti I131, Cs137, Co60 ir kitų gama radionuklidų aktyvumus kūne. Vidinės apšvitos tiesioginiai matavimai atliekami branduolinėje medicinoje dirbantiems darbuotojams bei gyventojams.
Alfa (pvz.: plutonio izotopai) ir beta (pvz.: Sr90, Y90, H3) radionuklidų aktyvumui nustatyti taikomi netiesioginiai tyrimo metodai – matuojami radionuklidų kiekiai kūno išskyrose bei darbo vietų mėginiuose. Vykdant vidinės apšvitos monitoringą imami dviejų tipų mėginiai: biologiniai (šlapimas, išmatos, kvėpavimo takų išskyros, kraujas ir kiti) ir fizikiniai (oro, nefiksuotos paviršinės taršos, dulkių ir kiti). Matavimai atliekami alfa, beta, ir gama spektrometriniais metodais, bandinius apdorojus radiochemiškai.
Remiantis vidinės apšvitos tyrimų rezultatais, įvertinamos vidinės apšvitos sąlygotos dozės. Vidinės apšvitos dozių įvertinimui naudojama IMBA, LUDEP programos.
Vykdomos programos pateikiamos skyriuje „Vykdomi projektai ir programos”. Dozės darbuotojams pateikiamos ataskaitose, žiūrėti skyrių
RSC ataskaitos.
