Lietuvos Respublikoje iš esmės yra įteisinti visi pagrindiniai pasirengimo ir pasekmių likvidavimo įvykus avarijai infrastruktūros ir funkciniai reikalavimai.
Bendrą pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir specialų pasirengimą radiacinėms avarijoms reglamentuoja šie pagrindiniai teisės aktai:

 

Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (1998 m., gruodžio 15 d.) nustato Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organizavimo ir veikimo teisinius bei organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų pareigas teises civilinės saugos srityje;

 

Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (1996 m. lapkričio 14 d.) nustato atsakingų institucijų funkcijas branduolinių avarijų prevencijos ir valdymo bei pasekmių likvidavimo srityje;

 

Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (1999 m. sausio 12 d.) reglamentuoja juridinių ir fizinių asmenų santykius, atsirandančius dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo. Jame nustatyti radiacinės saugos teisiniai pagrindai, leidžiantys apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio;

 

Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas (1999 m. gegužės 20 d.) reglamentuoja juridinių ir fizinių asmenų santykius tvarkant radioaktyviąsias atliekas, taip pat nustato teisinius radioaktyviųjų atliekų tvarkymo pagrindus. Pagal šį įstatymą, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį eksploatuojanti organizacija atsako, kad radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio ir perdavimo eksploatuoti ir eksploatavimo metu būtų sudaryti avarijų ar incidentų likvidavimo planai;

 

Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje planas yra patvirtintas Krašto apsaugos ministro 2000-04-11 įsakymu Nr. 371. Šiame nacionaliniame plane detaliai nustatytos valstybės ir savivaldybių į radiacinę avariją reaguojančiųjų institucijų funkcijos, atsakomybė ir savitarpio sąveika bei ryšiai. Rengiama nauja Plano versija, kurioje numatoma atsižvelgti į Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau – TATENA) Saugumo serijos reikalavimus Nr. GS-R-2 ir TECDOC-953 rekomendacijas. Naujos plano versijos rengimą tarp atsakingųjų institucijų koordinuoja Vidaus reikalų ministerijos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas;

 

Vadovaujantis Konvencija dėl ankstyvojo pranešimo apie branduolinę avariją (1986-09-26) ir įgyvendinant Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 89/618/Euratomas, 2002 m. patvirtintas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 559 „Dėl gyventojų informavimo įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai tvarkos patvirtinimo”. Nutarime nustatyta išankstinės informacijos teikimo tvarka ir gyventojų informavimas susidarius ekstremaliai radiologinei padėčiai;

 

Vadovaujantis TATENA Saugumo serijų Nr. 120 bei Nr. 115 ir Europos Tarybos direktyvų 96/29/EURATOM, 97/43/EURATOM nuostatomis, HN 73-2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos” įteisintas apsaugomosios veiklos taikymas avarinės apšvitos atveju ir dozių lygiai, kai apsaugomoji veikla taikoma bet kokiomis sąlygomis. Taip pat nustatytas licencijos turėtojų privalomas pasiruošimas apsaugomosios veiklos taikymui, avarijų likvidavimo planų parengimo reikalavimai ir kt.;

 

Pareiškėjas, norėdamas gauti licenciją veiklai su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba radioaktyviosiomis atliekomis, be kitų dokumentų pateikia radiacinių avarijų prevencijos ir likvidavimo planą. Jame numatomi veiksmai bei priemonės, kurių bus imamasi, įvykus radiacinei avarijai. Atliekant licencijos turėtojų vykdomos veiklos valstybinę priežiūrą ir kontrolę, yra vertinami radiacinių avarijų planai, jų atnaujinimas. Taip pat vertinama, kaip avarinės parengties planai yra išbandomi praktikoje (organizuojant ir pravedant pratybas šioje srityje);

 

Operatyvieji apsaugomosios veiklos lygiai, jodo profilaktikos organizavimas, maisto ir geriamojo vandens kontrolė, radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų gyventojų dozimetrinė kontrolė, dezaktyvavimo ir kitos procedūros yra įteisintos HN 99:2000 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai”. Ši higienos norma parengta vadovaujantis TATENA Saugumo serijų Nr. 109, 55 ir kitų rekomendacijomis;

 

Dozimetrinės kontrolės įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai taisyklėse nustatyta avarijos likviduotojų, automobilių, įrangos, daiktų ir kitų objektų dozimetrinės kontrolės tvarka branduolinės ar radiologinės avarijos židinyje. Šiose taisyklėse įteisinti dozimetrinės kontrolės metodai, kuriais siekiama išvengti nepagrįstai didelės avarijos likviduotojų apšvitos, nustatyti, kiek laiko jie gali dirbti didelės apšvitos teritorijoje ir kt. Taisyklės parengtos vadovaujantis TATENA TECDOC-1162 „Radiologinių avarijų bendrosios įvertinimo ir ištyrimo procedūros”;

 

Vadovaujantis TATENA-1092, parengtos Ėminių ėmimo, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, taisyklės, kurios 2003 m. spalio 6 d. patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro ir LR aplinkos ministro įsakymu Nr. V-584/486. Taisyklėmis įteisinti ėminių ėmimo metodai, vienodos formos protokolai duomenims apdoroti ir analizei palengvinti, padėti institucijoms iš anksto pasirengti ėminių ėmimui ir radioaktyviojo užterštumo matavimams, užtikrinti duomenų teikimą vienoda tvarka, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai;

 

Civilinės saugos treniruočių ir pratybų tvarka yra patvirtinta LR Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimu Nr.111. Nutarime įteisintos treniruočių ir pratybų rūšys, jų dalyviai, treniruočių ir pratybų planavimas, rengimas, vedimas ir apibendrinimas, periodiškumas, trukmė ir finansavimas.

Daugiau informacijos avarinės parengties klausimais gali suteikti RSC Radiacinių avarijų valdymo skyriaus vyriausieji specialistai M. Lemežis ir A. Ūsaitė:
tel. +370-5 210 58 17, faksas +370 5 276 36 33, e. paštas m.lemezisATrsc.lt