Bendroji informacija

Lietuvos Respublikoje iš esmės yra įteisinti visi pagrindiniai pasirengimo ir pasekmių likvidavimo įvykus radiacinei avarijai infrastruktūros ir funkciniai reikalavimai.
 
 
Bendrą pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir specialų pasirengimą radiacinėms avarijoms reglamentuoja šie pagrindiniai teisės aktai:
 
 
Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) nustato Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organizavimo ir veikimo teisinius bei organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų pareigas teises civilinės saugos srityje;
 

Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 119-2771) nustato atsakingų institucijų funkcijas branduolinių avarijų prevencijos ir valdymo bei pasekmių likvidavimo srityje;
 

Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 11-239) reglamentuoja juridinių ir fizinių asmenų santykius, atsirandančius dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo. Jame nustatyti radiacinės saugos teisiniai pagrindai, leidžiantys apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio;
 

Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50-1600) reglamentuoja juridinių ir fizinių asmenų santykius tvarkant radioaktyviąsias atliekas, taip pat nustato teisinius radioaktyviųjų atliekų tvarkymo pagrindus. Pagal šį įstatymą, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį eksploatuojanti organizacija atsako, kad radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio ir perdavimo eksploatuoti ir eksploatavimo metu būtų sudaryti avarijų ar incidentų likvidavimo planai;
 

Nelegalių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir radionuklidais užterštų objektų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 280 (Žin., 2005, Nr. 36-1170) nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmai gavus pranešimą apie radiacinę avariją, t.y. radus, nustačius, sulaikius nelegalų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį, įskaitant paliktuosius, ir radionuklidais užterštus objektus;
 

Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje planas 2010 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-345 neteko galios. Naujos plano versijos rengimą tarp atsakingųjų institucijų koordinuoja Vidaus reikalų ministerijos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas;
 

Vadovaujantis Konvencija dėl ankstyvojo pranešimo apie branduolinę avariją (1986-09-26) ir įgyvendinant Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 89/618/Euratomas, 2002 m. patvirtintas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 559 „Dėl gyventojų informavimo įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 43-1625) Nutarime nustatyta išankstinės informacijos teikimo tvarka ir gyventojų informavimas susidarius ekstremaliai radiologinei padėčiai;
 

Vadovaujantis TATENA Saugumo serijų Nr. 120 bei Nr. 115 ir Europos Tarybos direktyvos 96/29/EURATOM nuostatomis, HN 73-2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos” (Žin., 2002, Nr. 11-388; Žin., 2003, Nr. 90-4080) įteisintas apsaugomosios veiklos taikymas avarinės apšvitos atveju ir dozių lygiai, kai apsaugomoji veikla taikoma bet kokiomis sąlygomis. Taip pat nustatytas licencijos turėtojų privalomas pasiruošimas apsaugomosios veiklos taikymui, avarijų likvidavimo planų parengimo reikalavimai ir kt.;
 
 
Valstybinis ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 (Žin., 2010, Nr. 125-6425) yra nustatytas Valstybės lygio ekstremalių situacijų valdymo organizavimas, gelbėjimo darbų organizavimas ir veiksmų koordinavimas, materialinių išteklių sutelkimas gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai.
 
 
Pareiškėjas, norėdamas gauti licenciją veiklai su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba radioaktyviosiomis atliekomis, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 2004, Nr. 30-991) ir be kitų dokumentų pateikia radiacinių avarijų prevencijos ir likvidavimo planą. Jame numatomi veiksmai bei priemonės, kurių bus imamasi, įvykus radiacinei avarijai. Atliekant licencijos turėtojų vykdomos veiklos valstybinę priežiūrą ir kontrolę, yra vertinami radiacinių avarijų planai, jų atnaujinimas. Taip pat vertinama, kaip avarinės parengties planai yra išbandomi praktikoje (organizuojant ir pravedant pratybas šioje srityje);
 

Operatyvieji apsaugomosios veiklos lygiai, jodo profilaktikos organizavimas, maisto ir geriamojo vandens kontrolė, radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų gyventojų dozimetrinė kontrolė, dezaktyvavimo ir kitos procedūros yra įteisintos HN 99:2000 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai” (Žin., 2000, Nr. 57-1691). Ši higienos norma parengta vadovaujantis TATENA TECDOC-953 „Pasirengimo reaguoti į branduolinę arba radiacinę avariją metodika“ ir kitais dokumentais.
 
Pasirengimo reaguoti į branduolinę arba radiacinę avariją metodika“ ir kitais dokumentais.
 

Dozimetrinės kontrolės bendruosiuose nuostatuose (Žin., 1998, Nr. 45-1247) nustatyta radiacinės avarijos likviduotojų, gyventojų ir aplinkos dozimetrinės kontrolės vykdymo bendroji tvarka. Šiuose nuostatuose įteisinti dozimetrinės kontrolės organizavimo principai, evakuojamų gyventojų ir aplinkos dozimetrinė kontrolė radiacinės avarijos židinyje. Nuostatai parengti vadovaujantis TATENA dokumentais;
 

Dozimetrinės kontrolės įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai taisyklėse (Žin., 2003, Nr. 9-336) nustatyta avarijos likviduotojų, automobilių, įrangos, daiktų ir kitų objektų dozimetrinės kontrolės tvarka branduolinės ar radiologinės avarijos židinyje. Šiose taisyklėse įteisinti dozimetrinės kontrolės metodai, kuriais siekiama išvengti nepagrįstai didelės avarijos likviduotojų apšvitos, nustatyti, kiek laiko jie gali dirbti didelės apšvitos teritorijoje ir kt. Taisyklės parengtos vadovaujantis TATENA TECDOC-1162 „Radiologinių avarijų bendrosios įvertinimo ir ištyrimo procedūros”;
 

Vadovaujantis TATENA TECDOC-1092, parengtos Ėminių ėmimo, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, taisyklės, kurios 2003 m. spalio 6 d. patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro ir LR aplinkos ministro įsakymu Nr. V-584/486 (Žin., 2003, Nr. 99-4457). Taisyklėmis įteisinti ėminių ėmimo metodai, vienodos formos protokolai duomenims apdoroti ir analizei palengvinti, padėti institucijoms iš anksto pasirengti ėminių ėmimui ir radioaktyviojo užterštumo matavimams, užtikrinti duomenų teikimą vienoda tvarka, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai;
 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 107-5537) įteisintos treniruočių ir pratybų rūšys, jų dalyviai, treniruočių ir pratybų planavimas, rengimas, vedimas ir apibendrinimas, periodiškumas, trukmė ir finansavimas.
 
 
 
Daugiau informacijos avarinės parengties klausimais gali suteikti:
RSC Radiacinių avarijų valdymo skyriaus vedėja D. Šidiškienė, tel. +370-5 210 58 17, faksas +370 5 276 36 33, el. p. d.sidiskieneATrsc.lt
RSC Radiacinių avarijų valdymo skyriaus vyr. specialistas M. Lemežis, tel. +370-5 210 58 17, faksas +370 5 276 36 33, el. p. m.lemezisATrsc.lt
RSC Radiacinių avarijų valdymo skyriaus vyr. specialistė K. Mikalauskienė, tel. +370-5 210 58 17, faksas +370 5 276 36 33, el. p. k.mikalauskieneATrsc.lt
 
 
Atnaujinta 2011-10-19
 


sukūrė Artogama