PASKIRTIS

Valstybė gali užtikrinti žmonių ir aplinkos saugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio tik turėdama tikslius duomenis apie šalyje naudojamus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius (toliau – šaltiniai). Tam, kad būtų galima nuolatos sekti ir kontroliuoti šaltinių skaičių Lietuvoje, Vyriausybės nutarimu buvo įsteigtas Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registras ir patvirtinti jo nuostatai. Registro tvarkymo įstaiga yra Radiacinės saugos centras.

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių registro (toliau – Registras) paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti duomenis apie įvežtus, išvežtus, saugomus objektuose, naudojamus atviruosius, uždaruosius šaltinius, rentgeno spinduliuotės generatorius, greitintuvus bei atiduotas ilgalaikiam saugojimui (laidojimui) radioaktyviąsias atliekas ir nurašytus rentgeno aparatus, greitintuvus, dehermetizuotus rentgeno spinduliuotės generatorius. Minėta informacija suteikia galimybę sekti visų šaltinių judėjimą šalyje nuo jų įsigijimo iki atidavimo ilgalaikiam saugojimui ar laidojimui, tuo pačiu sudaroma galimybė jų saugos ir saugumo priežiūrai ir kontrolei vykdyti.

 

Registrą sudaro dvi dalys – duomenys apie šaltinius ir duomenys apie darbuotojų, dirbančių su šaltiniais, gautas apšvitos dozes.

Duomenų apie šaltinius dalyje kaupiama informacija apie Lietuvos įmonių ir įstaigų įvežtus, išvežtus, saugomus objektuose, naudojamus atviruosius, uždaruosius šaltinius, rentgeno spinduliuotės generatorius, greitintuvus ir atiduotas ilgalaikiam saugojimui (laidojimui) radioaktyviąsias atliekas ir nurašytus rentgeno aparatus, greitintuvus, dehermetizuotus rentgeno spinduliuotės generatorius. Minėta informacija suteikia galimybę sekti visų šaltinių judėjimą šalyje nuo jų įsigijimo iki atidavimo ilgalaikiam saugojimui ar laidojimui, tuo pačiu sudaroma galimybė jų saugai, saugumo priežiūrai ir kontrolei vykdyti.

Kita Registre kaupiamų duomenų dalis – darbuotojų apšvitos dozės. Joje Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų profesinės apšvitos duomenys kaupiami nuo 1983 m., kitų įmonių ir įstaigų drabuotojų – nuo 1992 m.

 

TEISINĖ BAZĖ

Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro steigėją ir jo tvarkytoją nurodo Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. 460 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro įsteigimo bei jo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 55-2140) reglamentuoja registro duomenis, jų naudojimą ir apsaugą, sąsajas su kitais registrais.

Duomenų apie jonizuojančiosios spinduliuotės pateikimo Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui tvarką nustato 2009 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-675 "Dėl duomenų apie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir darbuotojus, dirbančius su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, pateikimo valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2009, 105-4386). Įsakyme nurodyta, kad įsigijus šaltinį, jį pardavus, sumontavus, baigus jo eksploataciją, grąžinus gamintojui ar atidavus jį palaidoti juridinis asmuo, vykdantis veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, privalo užpildyti atitinkamą pranešimą ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikti jį Radiacinės saugos centrui.


Rentgeno spinduliuotės generatorių eksploatacijos baigimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 102 „Dėl jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių eksploatacijos baigimo tvarkos”.

Visa informacija apie per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną gabenamas radioaktyviąsias medžiagas ir kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius gaunama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 302 „Dėl informacijos apie branduolines, radioaktyviąsias medžiagas ir kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, teikimo tvarkos”.

 

 

Papildomos informacijos kreipkitės į Radiacinės saugos centro Radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės skyriaus Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro poskyrio vyr. specialistus:

 

Dianą Nikitiną
d.nikitinaATrsc.lt

 

Valdemar Jankovskij

 

 

Telefonas: 8 (5-2) 10 58 16       

Atnaujinta 2009-09-17

REGISTRO DUOMENYS

 

2009 m. Registre buvo saugomi duomenys apie 19 tūkst. šaltinių. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius naudoja asmens sveikatos priežiūros (ligoninės, poliklinikos ir odontologiniai kabinetai), mokymo ir mokslo (institutai, universitetai), pramonės (gamyklos, spaustuvės ir kt.) ir kitos veiklos įmonės (bibliotekos, muziejai ir kt.). Daugiausiai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudoja Ignalinos atominė elektrinė (IAE turimi šaltiniai sudaro apie 40 proc. visų šalyje esančių šaltinių kiekio) bei stambūs pramonės objektai ir medicinos įstaigos. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių skaičiaus kitimo tendencijos išlieka tos pačios kaip ir ankstesniais metais. Šaltinių skaičiaus kitimas 2007–2009 m. pavaizduotas 1 pav.

Pastebimas nuolatinis jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių skaičiaus didėjimas. Tam yra kelios priežastys. Šiuolaikinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga neįsivaizduojama be aukštųjų technologijų medicininės įrangos, todėl pastaraisiais metais asmens sveikatos priežiūros įstaigose sparčiai atnaujinama Europos Sąjungos standartų nebeatitinkanti arba tiesiog susidėvėjusi sena radiologinės diagnostikos bei gydymo medicininė įranga ir įsigyjamos naujos kartos technologijos. 2009 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigos įsigijo daug modernios radiologinės įrangos: 2 linijinius greitintuvus, 10 kompiuterinių tomografų, 8 mamografus, 50 universalių diagnostinių aparatų. Dauguma šių aparatų turi skaitmenines vaizdų apdorojimo sistemas.

Kita priežastis – privatūs odontologijos kabinetai, kurie, plėsdami savo veiklą ir didindami teikiamų paslaugų skaičių, įsigyja modernią įrangą intraoraliniams, panoraminiams ir kompiuterinės tomografijos odontologiniams tyrimams atlikti.

Kitose srityse (pramonėje, moksle ir kt.) naudojamų generatorių skaičius kito mažai. Praėjusiais metais daugiausia įsigyta krovinių ir bagažo kontrolės įrangos.
Uždarųjų šaltinių skaičius kiekvienais metais pastebimai mažėja: įmonės atsisako priešgaisrinių dūmų jutiklių su plutoniu (239Pu), o alternatyvūs tyrimo metodai (magnetinis, ultragarsinis ir kt.) mažina uždarųjų šaltinių panaudojimą pramonės, mokslo ir kitose srityse. Didžiausio aktyvumo uždarieji šaltiniai su 60Co, 75Se bei 192Ir radionuklidais naudojami apšvitinimo, spindulinės terapijos, didelės ir vidutinės dozės galios brachiterapijos įrenginiuose, gama radiografuose ir matavimo įrenginiuose. 2009 m. Lietuvoje buvo naudojami 79 didelio aktyvumo šaltiniai, 25 proc. jų – 6 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, 75 proc. – 12 pramonės įmonių.

Atviruosius šaltinius Lietuvoje naudoja asmens sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigos. Mokslo tikslams yra naudojami atvirieji šaltiniai su 32P, 33P, 3H, 14C ir 35S įvairių ligų diagnostikai ir gydymui 99mTc, 125I, 131I ir kiti radionuklidai. Bendras 2009 m. gautų šių radionuklidų aktyvumas viršija 53,6 TBq.

METINĖS INVENTORIZACIJOS DUOMENŲ TEIKIMAS

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 460 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro įsteigimo bei jo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir 2009 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-675 "Dėl duomenų apie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir darbuotojus, dirbančius su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, pateikimo valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2009, 105-4386) juridinis asmuo, vykdantis veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, iki kiekvienų kalendorinių metų sausio 31 d. privalo atsiųsti metinės inventorizacijos duomenis apie šaltinius, užpildydamas atitinkamų pranešimų formas apie turimus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius ir dalelių greitintuvus (7 priedas), apie turimus uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius (8 priedas), apie radioaktyviąsias medžiagas (9 priedas) ir apie parduotus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius (10 priedas).

 

 

 

Atnaujinta 2009-09-17