LT     /    EN
Titulinis puslapis Puslapio struktūra Rašykite mums Versija spausdinimui
Naujienų archyvas
2015-12-29
Gyventojų apklausos „Ką žinote apie jonizuojančiąją spinduliuotę?“ rezultatai

     Radiacinės saugos centro (RSC) specialistai daug dėmesio skiria Lietuvos gyventojams informuoti radiacinės saugos klausimais. Metams baigiantis atlikta RSC interneto svetainėje skelbtos gyventojų apklausos „Ką žinote apie jonizuojančiąją spinduliuotę?“ rezultatų analizė. Svetainės lankytojai buvo kviečiami atsakyti į 13 minėtos anoniminės anketos klausimų ir pasitikrinti radiacinės saugos žinias. 2015 m. RSC gavo 6 svetainės lankytojų užpildytas anketas.

    Į klausimą „Ar tiesa, kad jonizuojančioji spinduliuotė yra kenksminga žmogaus sveikatai?“ visi respondentai, užpildę šią anketą, atsakė teisingai ir pasirinko atsakymą „taip“.

    Nekenksmingos jonizuojančiosios spinduliuotės nėra. Jonizuojančioji spinduliuotė daro neigiamą poveikį žmogaus ir kitų gyvų organizmų ląstelėms. Jos gali žūti arba pakisti. Dauginantis pakitusioms ląstelėms, gali išsivystyti onkologinių ar paveldimų ligų.

    Klausimas „Kuri iš šių spinduliuočių yra jonizuojančioji spinduliuotė (radioaktyvioji)?“ buvo sudėtingesnis ir pareikalavo daugiau dalykinių žinių. 3 respondentai atsakė teisingai, t. y. kad jonizuojančioji spinduliuotė yra gama ir rentgeno spinduliuotės, o 3 respondentai atsakė nepilnai, t. y. įvardijo tik vienos rūšies spinduliuotę. Tai rodo, kad respondentai žino jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis pakankamai gerai, tačiau mažiau respondentų žino, kad gama spinduliuotė yra viena iš jonizuojančiosios spinduliuotės rūšių.

    Gamtoje yra dvi spinduliuotės rūšys: nejonizuojančioji ir jonizuojančioji. Nejonizuojančios spinduliuotės šaltiniai: šviesa, šiluma, garsas, todėl ultravioletinė spinduliuotė ir radijo bangos yra priskiriamos nejonizuojančiajai spinduliuotei. Jonizuojančioji spinduliuotė yra didelės energijos dalelių arba elektromagnetinių bangų kvantų srautas, kuriam veikiant gali pakisti atomų, molekulių ir gyvų organizmų ląstelių struktūra. Ši spinduliuotė yra nepavojinga, kai naudojama saugiai, tačiau ji gali pakenkti, jei nesilaikoma radiacinės saugos reikalavimų. Jonizuojančiosios spinduliuotės rūšys (tipai): alfa, beta, gama, rentgeno ir neutronų spinduliuotė. Todėl ultravioletinė spinduliuotė ir radijo bangos nėra jonizuojančiosios spinduliuotės rūšys.

    Atsakydami į klausimą „Kaip manote, kurie įtaisai skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę?“ beveik visi respondentai nurodė, kad jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžia rentgeno aparatai, tačiau kai kurie respondentai atsakė nepilnai – nepaminėjo vieno iš įtaisų arba atsakė neteisingai.

    Galime nuraminti, kad mobilusis telefonas veikia priimdamas ir siųsdamas radijo bangas, o nenaudodamas gama ar rentgeno spinduliuotę.

    Į klausimą „Ar tiesa, kad jonizuojančioji spinduliuotė naudojama ligų diagnostikai ir gydymui?“ visi respondentai atsakė teisingai – „taip“.

    Jonizuojančioji spinduliuotė medicinoje naudojama ligoms diagnozuoti ir gydyti. Galima išskirti tris pagrindines jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimo medicinoje sritis – spindulinę terapiją, branduolinę mediciną ir rentgenodiagnostiką.

    Į klausimą „Ar tiesa, kad medicinos darbuotojas, atliekantis diagnostinį tyrimą ar gydymą naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, paaiškina apie galimą apšvitą bei galimą žalą?“ 3 respondentai atsakė, kad medicinos darbuotojas, atliekantis diagnostinį tyrimą ar gydymą naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, jiems paaiškina apie galimą apšvitą bei galimą žalą sveikatai, o 3 respondentai atsakė, kad paaiškina ne visada.

    Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus, asmens sveikatos priežiūros įstaigų personalas, atliekantis aukščiau minėtas procedūras, privalo informuoti pacientą apie galimą pavojų, žalą jo sveikatai, gydymo ar tyrimo privalumus ir trūkumus bei apie procedūros eigą.

    Atsakymai į šeštą anketos klausimą „Ar tiesa, kad su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais dirbantiems žmonėms reikia nuolat matuoti jų gaunamą apšvitą?“ leidžia teigti, jog respondentai gerai informuoti apie būtinybę nuolat matuoti gaunamą apšvitą žmonėms, dirbantiems su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, nes visi apklaustieji nurodė atsakymą „taip“.

    Į klausimą „Ar tiesa, kad kiekvieno žmogaus organizme yra gamtinės kilmės radionuklidų?“ 5 respondentai pasirinko teisingą atsakymą, kad kiekvieno žmogaus organizme yra gamtinės kilmės radionuklidų, o 1 – atsakė neigiamai.

    Kiekvieno žmogaus organizme yra radioaktyviųjų kalio, anglies, tričio, radžio, švino, polonio ir kitų medžiagų. Kalis Žemėje egzistuoja nuo pat jos atsiradimo, todėl į žmogaus organizmą patenka ne iš atominių elektrinių, kaip daugelis galėtų manyti.

    Pagrindinis radionuklidų patekimo į žmogaus organizmą šaltinis – maisto produktai. Dalis radionuklidų į organizmą patenka ir kvėpuojant. Pavyzdžiui, gamtinės kilmės radono skilimo produktai polonis, bismutas ir švinas patenka į kiekvieno žmogaus organizmą, nes radono yra visur.

    Į klausimą „Ar tiesa, kad į žmogaus organizmą patekę radionuklidai lemia didesnę apšvitą nei esantys šalia žmogaus, t. y. jo išorėje?“ 2 respondentai atsakė teisingai, t. y. kad į žmogaus organizmą patekę radionuklidai lemia didesnę apšvitą, 1 – atsakė neigiamai ir 3 – atsakė, kad nežino.

    Išorinės apšvitos metu jonizuojančioji spinduliuotė žmogaus organizmą veikia iš išorės. Vidinė apšvita gaunama tada, kai radioaktyviosios medžiagos su maistu, vandeniu ir oru arba per žaizdas patenka į žmogaus organizmą ir iš jo sunkiai pasišalina, todėl ir kelia didesnę riziką sveikatai. Skirtingi žmogaus organai ir audiniai skirtingai sugeria įvairių rūšių jonizuojančiąją spinduliuotę.

    Vidaus organai jonizuojančiajai spinduliuotei yra daug jautresni nei žmogaus oda. Ypač pavojingi į žmogaus organizmą patekę radionuklidai, spinduliuojantys alfa daleles. Pavyzdžiui, įkvėpus radono ir jo skilimo produktų dujų, spinduliuojančių alfa daleles, pažeidžiamos plaučių ląstelės, todėl gali išsivystyti plaučių vėžys.

    Atsakydami į klausimą „Kaip manote, kurie galimi šaltiniai lemia didžiausią Lietuvos gyventojų apšvitą?“ keli respondentai atsakė teisingai, kad didžiausią Lietuvos gyventojų apšvitą lemia radonas ir jo skilimo produktai, bet nurodė ir dar kelis variantus. Kiti respondentai nežinojo teisingo atsakymo.

    Atsakymų rezultatai rodo, kad šis klausimas respondentams buvo sunkesnis, t. y reikalavo daugiau specialiųjų žinių.

    Radonas – radioaktyvios bekvapės ir bespalvės inertinės dujos (Rn-222), kurios atsiranda skylant radžiui (Ra-226). Radžio yra visur: grunte, vandenyje, uolienose, statybinėse medžiagose, maiste ir netgi žmogaus kūne, todėl ir radonas atsiranda iš visur ir lemia didžiausią Lietuvos gyventojų apšvitą. Radono skilimo produktai yra polonis, bismutas ir švinas.

    Į klausimą „Ar tiesa, kad lėktuvais skrendantys keleiviai ir lėktuvų įgula gauna papildomą apšvitą nuo kosminės spinduliuotės?“ 4 respondentai atsakė teigiamai, 2 atsakė neigiamai. Šie rezultatai rodo, kad respondentams trūko žinių apie kosminę spinduliuotę.

    Kosminė spinduliuotė yra jonizuojančioji spinduliuotė, mus pasiekianti iš kosminės erdvės. Nuo kosminės spinduliuotės Žemės paviršių saugo atmosferos sluoksnis, tačiau ir pro jį dalis kosminės spinduliuotės pasiekia Žemės paviršių.  Kosminės spinduliuotės intensyvumas priklauso nuo aukščio – kuo aukščiau, tuo ji intensyvesnė.

    Skrendančiuose lėktuvuose kosminės spinduliuotės intensyvumas kur kas didesnis. Todėl žmonėms, dažnai skraidantiems lėktuvais, o ypač orlaivių įgulos nariams, vertėtų žinoti, kad tolimųjų reisų metu iš kosminės spinduliuotės jie gali gauti tokias dozes, kaip su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais dirbantys žmonės.

    Į klausimą „Kur kreiptumėtės, radę daiktą, pažymėtą jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu, arba įtartumėte, jog radote jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį?“ 2 respondentai atsakė teisingai, kad kreiptųsi į Radiacinės saugos centrą, nes pagal Sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką apie radiologinius incidentus ir avarijas, taip pat ir rastus daiktus, pažymėtus jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu, arba įtarus, kad rastas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, pirmiausiai reikia informuoti RSC. Tačiau likusi dalis respondentų nebuvo tikri dėl tikslaus atsakymo, todėl pasirinko kelis atsakymo variantus: kreiptųsi į RSC, praneštų bendruoju pagalbos telefonu 112, į policiją, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, ir į Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrą. Jie taip pat pasielgtų teisingai, nes šios institucijos nustatyta tvarka turi informuoti RSC bei pranešti kitoms atsakingoms institucijoms.

    Atkreipiame visų gyventojų ir įmonių darbuotojų dėmesį, kad radus jonizuojančiosios spinduliuotės įspėjamuoju ženklu pažymėtus objektus arba įtarus, kad jų aptikti ar turimi daiktai gali skleisti jonizuojančiąją spinduliuote, apie tai nedelsiant reikia informuoti RSC arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

    Kol nėra žinomos aplinkybės, negalima liesti įtartino objekto, būtina pasirūpinti kitų žmonių saugumu, juos perspėti apie pavojų, uždrausti prisiartinti prie įtarimų sukėlusio objekto, ir pranešus atsakingoms institucijoms, laikytis jų pateiktų nurodymų.

    Klausimas „Kaip apsisaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio skleidžiamos spinduliuotės?“ taip pat pareikalavo daugiau dalykinių žinių, nes respondentai abejojo, t. y. nenurodė vieno iš trijų apsisaugojimo būdų arba atsakė neteisingai.

    Rezultatai rodo, kad nemaža dalis respondentų nežino jonizuojančiosios spinduliuotės savybių ir apsisaugojimo nuo jos būdų. Nuo šaltinio skleidžiamos spinduliuotės galima apsisaugoti trimis būdais: pasitraukti nuo šaltinio kuo toliau, pasislėpti už uždangos ir būti prie šaltinio kuo trumpiau.

    Paskutinis anketos klausimas buvo apie respondentų užimtumą. 5 respondentai nurodė, kad dirba, o 1 asmuo nenurodė savo veiklos.

    Anketų rezultatai leidžia teigti, kad RSC pastangos informuoti visuomenę radiacinės saugos klausimais duoda gerų rezultatų. Dar kartą dėkojame visiems, atsakiusiems į anketos klausimus, ir atkreipiame dėmesį, kad RSC interneto svetainėje Jūs galite rasti daug naudingos informacijos radiacinės saugos klausimais.


Paieška
Naujienų prenumerata
Mus rasite
Kalvarijų g. 153,
LT-08352, Vilnius

Tel. (8 5) 236 1936
Faks. (8 5) 276 3633
El. paštas rsc@rsc.lt


Kilus bet kokiems su darbuotojų, gyventojų, pacientų radiacine sauga susijusiems klausimams, prašome kreiptis į Radiacinės saugos centrą. Atsakome į klausimus bei konsultuojame:

Vilniuje, Kalvarijų g. 153, pirmadieniais ir trečiadieniais 8.00 – 17.00 val., antradieniais ir ketvirtadieniais 7.00 – 17.00 val., penktadieniais 8.00 – 15.45 val. (pietų pertrauka 12.00 – 12.45 val.) tel. (8 5) 236 1936 arba el. paštu rscATrsc.lt;

Kaune, Aušros g. 44, darbo valandomis tel. +370 608 06187 arba el. paštu kaunasATrsc.lt;

Klaipėdoje, Bijūnų g. 6, darbo valandomis tel. +370 608 06185 arba el. paštu klaipedaATrsc.lt;

Šiauliuose, Vilniaus g. 229, darbo valandomis tel. +370 608 06198 arba el. paštu siauliaiATrsc.lt.

Pasistengsime Jums suteikti rūpimą informaciją.


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai


Svetainė atnaujinta remiant tuometinei Švedijos radiacinės saugos institucijai (dabar SSM)