LT     /    EN
Titulinis puslapis Puslapio struktūra Rašykite mums Versija spausdinimui
Vykdomos programos
Radono patalpose nulemtos žmonių apšvitos vertinimo 2017–2023 metų programa

 

Vykdant programą, gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose, mokymo ir ugdymo įstaigose bei darbo vietose bus atlikti radono aktyvumo koncentracijos tyrimai. Gauti radono aktyvumo koncentracijos tyrimų rezultatai papildys kuriamą Lietuvos radono žemėlapį bei bus pateikti Europos radono žemėlapio rengėjams. Taip pat programoje numatyta įvertinti radono patalpose nulemtą apšvitą ir riziką Lietuvos Respublikos gyventojams, atskiroms jų grupėms (mokymo ir ugdymo įstaigų mokiniams, dirbantiesiems) susirgti plaučių vėžiu naudojant pasaulyje pripažintus naujausius epidemiologinius vertinimo modelius. Bus bendradarbiaujama su statybų sektoriaus specialistais dėl radono prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo. Programos vykdymo metu numatyta toliau bendradarbiauti su savivaldybių administracijų atstovais, visuomenės sveikatos biurų darbuotojais, visuomenės sveikatos ir kitais specialistais.

Paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paieškos gyvenamojoje aplinkoje 2017–2023 metų programa

 

Radiacinės saugos centras pastaraisiais metais vykdė paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir radioaktyviųjų medžiagų paieškai skirtas programas. Programų vykdymo metu vienoje iš patikrintų teritorijų buvo nustatytas liekamasis užterštumas radioaktyviuoju radžiu 226Ra, viršijantis teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą, nustatytus nereguliuojamosios veiklos kriterijus. Aptikus užterštą teritoriją, buvo imtasi apsaugojamųjų radiacinės saugos priemonių, siekiant užkirsti kelią gyventojams patirti papildomą apšvitą ir teritorija buvo sutvarkyta.

2016 m. gyventojai informavo apie dvi vietoves, kurios jiems sukėlė įtarimų dėl jose ankstesniais metais galimai naudotų radioaktyviųjų medžiagų. Įgyvendinant programą šias vietoves planuojama ištirti. Taip pat RSC kreipėsi į savivaldybių administracijas su prašymu nurodyti teritorijas, kuriose, jų turimais duomenimis ar įtarimais, būtų tikslinga atlikti paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir radioaktyviųjų medžiagų paieškas. Vilniaus, Alytaus, Kazlų Rūdos miestų savivaldybės informavo, kad jų teritorijose buvo įsikūrę sovietų armijos kariniai daliniai, apie kurių veiklą mažai žinoma, ir įvardintose teritorijose būtų tikslinga atlikti paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir radioaktyviųjų medžiagų paieškas.

Programoje taip pat numatyta atlikti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paieškas masinių renginių metu panaudojant mobilias jonizuojančiosios spinduliuotės aptikimo sistemas.

 

Medienos ir kitų biokuro rūšių bei jų produktų užterštumo 137Cs radionuklidu stebėsenos 2017–2023 metų programa

 

137Cs radionuklidu užterštas medienos ir kitų rūšių biokuras bei jų produktai gali būti žmonių apšvitos šaltinis. Šiuo metu žmonių apšvitą vis dar lemia po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje į aplinką patekę 137Cs radionuklidai. Katilinėse deginant 137Cs radionuklidais užterštą biokurą, 137Cs radionuklidai susikoncentruoja pelenuose. Pelenai dažniausiai naudojami žemei ir miškams tręšti, auginant energinius augalus, rekultivuojant pažeistas teritorijas. 137Cs radionuklidai iš dirvožemio per augalus, pieną, mėsą ir kitus produktus maisto grandine pateka į žmogaus organizmą ir lemia vidinę apšvitą. Didesnio 137Cs aktyvumo pelenai naudojami civilinės inžinerijos reikmėms – keliams tiesti, statybinių medžiagų gamyboje, jų dedama į betoną.

Vykdant programą bus sistemingai atrenkami ir radiologiškai tiriami kurui naudojamos medienos mėginiai vertinant Lietuvos miškų medienos užterštumą 137Cs radionuklidais, nustatomas į Lietuvą iš trečiųjų valstybių (Baltarusijos Respublikos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos Kalugos, Tulos, Briansko ir Oriolo sričių), kurių teritorijos buvo užterštos po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, įvežamos medienos ir durpių užterštumas 137Cs radionuklidais, ištiriant mėginius, atrinktus vykdant valstybinę radiacinės saugos priežiūrą.

Programos vykdymo metu taip pat bus atlikti medienos ir durpių kuro bei kitų biokuro rūšių pelenų, susidariusių medienos ir durpių kurą naudojančiose įmonėse, radiologiniai tyrimai.

Informacija apie biokuro ir iš jo susidariusių pelenų radiologinių tyrimų rezultatus bus nuolat teikiama suinteresuotoms valstybės institucijoms ir visuomenei Radiacinės saugos centro interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse.

 

2017–2023 metų pacientų medicininės radiologijos procedūrų metu gaunamos apšvitos stebėsenos programa

 

Rentgenodiagnostikos ir diagnostikos branduolinės medicinos procedūros yra neatsiejama medicininės praktikos dalis, padedanti nustatyti tikslią diagnozę, pacientui parinkti tinkamą gydymą bei įvertinti jau parinkto gydymo veiksmingumą. Medicininė apšvita daro didžiausią įtaką gyventojų apšvitai dėl dirbtinių jonizuojančios spinduliuotės šaltinių, todėl labai svarbu ją valdyti. 2017–2023 metų pacientų medicininės radiologijos procedūrų metu gaunamos apšvitos stebėsenos programos tikslai yra stebėti pacientų rentgenodiagnostikos ir diagnostinių branduolinės medicinos procedūrų metu patiriamą apšvitą, šių procedūrų skaičiaus ir pacientų gaunamos apšvitos kaitos tendencijas, bendradarbiaujant su ASPĮ, Lietuvos radiologų asociacija ir Medicinos fizikų draugija optimizuoti pacientų gaunamą apšvitą, ir jeigu reikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai teikti siūlymus dėl rekomenduojamų medicininės apšvitos lygių atnaujinimo. Vykdant šią programą apibendrinti duomenys kiekvienais metais teikiami Gyventojų apšvitos stebėsenos programos vykdytojams. Medicinoje naudojama techninė ir programinė įranga intensyviai tobulėja, todėl siekiant valdyti medicininę apšvitą, kad ji teiktų didžiausią galimą naudą ir keltų mažiausią galimą riziką individualių pacientų ir gyventojų sveikatai, svarbu turėti informacijos apie atliekamas rentgenodiagnostikos ir diagnostikos branduolinės medicinos procedūras. Vykdoma programa padeda gauti reikiamus duomenis ir laiku priimti aktualius sprendimus pacientų radiacinei saugai užtikrinti.

 

Apšvitos vertinimo biologinės dozimetrijos metodais 2016–2018 metų programa

 

Nuo pat jonizuojančiosios spinduliuotės atradimo dėl savo fizikinių ir cheminių savybių ji yra plačiai naudojama medicinoje, pramonėje, žemės ūkyje ir moksle. Tačiau jonizuojančioji spinduliuotė įvairiose veiklos srityse gali teikti ne tik praktinę naudą, bet ir kelti riziką žmogaus sveikatai, todėl veikla su šaltiniais yra kontroliuojama ir prižiūrima, matuojamos ir vertinamos gautos apšvitos dozės, nuolat tobulinamos radiacinės saugos priemonės siekiant apsaugoti žmones ir jų gyvenamą aplinką nuo nepagrįstos apšvitos.

Tačiau, nepaisant griežtų saugos reikalavimų, vis dėlto žmogui išlieka tikimybė patirti padidėjusią apšvitą dėl galinčių įvykti radiologinių, branduolinių avarijų ar incidentų arba kitais neplanuotos apšvitos atvejais. Kai nėra galimybės fizikiniais metodais įvertinti, kokią apšvitą gavo žmogus arba kai būtina patikslinti individualiųjų dozimetrų rodmenis vertinant darbuotojo patirtą apšvitą, vienintelis būdas tai padaryti yra biologinė dozimetrija, leidžianti nustatyti apšvitą naudojant biologinius žymenis, todėl biologinė dozimetrija tapo neatsiejama parengties ekstremalioms situacijoms dalimi. Pasaulyje daug dėmesio skiriama biologinės dozimetrijos infrastruktūrai sukurti, todėl kiekviena šalis turi nuolatos tobulinti ir stiprinti savo pajėgumą biologinės dozimetrijos srityje siekdama užtikrinti tinkamą parengtį reaguoti neplanuotos apšvitos atveju.

Radiacinės saugos centras (RSC), įgyvendindamas Biologinės dozimetrijos metodų taikymo gautai apšvitai vertinti programą 2013–2015 m. įdiegė biologinės dozimetrijos ir žmogaus individualaus jautrumo jonizuojančiajai spinduliuotei tyrimams atlikti reikalingas technines priemones ir pasirengė biologinės dozimetrijos metodais nustatyti gautą apšvitą. Įgyvendinant apšvitos vertinimo biologinės dozimetrijos metodais 2016–2018 m. programą bus tęsiami biologinės dozimetrijos tyrimai, tobulinama vykdomų tyrimų kokybė, plėtojamas bendradarbiavimas su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis radiojautrumo tyrimų srityje ir, stiprinant šalies parengtį branduolinėms ar radiologinėms avarijoms, dalyvaujama tarptautinių biologinės dozimetrijos tinklų veikloje.

 
Atnaujinta 2018-03-05

Paieška
Naujienų prenumerata
Mus rasite
Kalvarijų g. 153,
LT-08221, Vilnius

Tel. (8 5) 236 1936
Faks. (8 5) 276 3633
El. paštas rsc@rsc.lt


Kilus bet kokiems su darbuotojų, gyventojų, pacientų radiacine sauga susijusiems klausimams, prašome kreiptis į Radiacinės saugos centrą. Atsakome į klausimus bei konsultuojame:

Vilniuje, Kalvarijų g. 153, pirmadieniais ir trečiadieniais 8.00 – 17.00 val., antradieniais ir ketvirtadieniais 7.00 – 17.00 val., penktadieniais 8.00 – 15.45 val. (pietų pertrauka 12.00 – 12.45 val.) tel. (8 5) 210 5816 arba el. paštu rscATrsc.lt;

Kaune, Aušros g. 44, darbo valandomis tel. +370 608 06187 arba el. paštu kaunasATrsc.lt;

Klaipėdoje, Bijūnų g. 6, darbo valandomis tel. +370 608 06185 arba el. paštu klaipedaATrsc.lt;

Šiauliuose, Vilniaus g. 229, darbo valandomis tel. +370 608 06198 arba el. paštu siauliaiATrsc.lt.

Pasistengsime Jums suteikti rūpimą informaciją.


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai


Svetainė atnaujinta remiant tuometinei Švedijos radiacinės saugos institucijai (dabar SSM)