Radiacinės saugos programos vykdomos siekiant nustatyti Lietuvos gyventojų apšvitos dozes, ištirti galimą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį, numatyti, kokių radiacinės saugos priemonių reikia imtis siekiant užtikrinti optimizuotą žmonių radiacinę saugą. Radiacinės saugos centras nuolat vykdo įvairios apimties, sudėtingumo ir trukmės programas.

Šiuo metu vykdomos programos, kurių tikslas – įvertinti gamtinę, maisto ir geriamojo vandens nulemtą gyventojų, vidinę ir išorinę darbuotojų ir pacientų apšvitą ir numatyti būdus šioms apšvitoms optimizuoti, jeigu to reikėtų.

Maisto ir geriamojo vandens radiologinė stebėsena (monitoringas) yra sistemingas ir nuolatinis apšvitos dozės ir aplinkos ar jos komponentų ir geriamojo vandens, maisto produktų užterštumo radionuklidais stebėjimas, antropogeninio apšvitos poveikio vertinimas ir prognozė. Aplinkos radiologinės stebėsenos (monitoringo) sistemos apima oro, vandens, dirvožemio, maisto ir geriamojo vandens radiologinius tyrimus.

Stebėsena (monitoringas) atliekamas pagal Europos Bendrijų Komisijos 2000 m. birželio 8 d. rekomendacijomis, kaip vykdyti Euratom sutarties 36 straipsnio nuostatas dėl aplinkos radiologinės stebėsenos (monitoringo) atlikimo.

Radiacinės saugos centras yra atsakingas už „Maisto krepšelio”, pieno ir geriamojo vandens radiologinius tyrimus. „Maisto krepšelio” tyrimai atliekami, norint nustatyti dirbtinės kilmės ilgaamžių radionuklidų, kurių elgsena žmogaus organizme yra tokia pat, kaip kalio ir kalcio, būtent Cs¹³⁷ ir Sr⁹⁰, aktyvumus. Taip pat nustatomi ir gamtinės kilmės radionuklidų aktyvumai maisto produktuose. Tiriami mėsos, žuvies, daržovių, grūdų ėminiai. Kiekvieną mėnesį imami ir paruošto maisto – paros raciono – ėminiai. Geriamajame vandenyje nustatomi gamtinės kilmės ir antropogeninės taršos alfa ir beta spinduolių aktyvumai, tričio tūrinis aktyvumas. Tiriamas tiek centralizuotai tiekiamas, tiek gyventojų individualių šulinių vanduo.

Maisto ir geriamojo vandens radiologinės stebėsenos (monitoringo) duomenys pateikiami visoms šalies suinteresuotoms institucijoms. Aplinkos radiologinės stebėsenos (monitoringo) duomenys pateikiami į bendrą Europos Bendrijų Komisijos aplinkos radiologinių tyrimų duomenų bazę.

 
Medienos kuro radioaktyviosios taršos ir galimos apšvitos gyventojams įvertinimo programa 2010-2011 metams.

Vykdant šią programą, numatyta, kad bus surinkta ir įvertinta informacija apie iš vietinės žaliavos pagaminto medienos kuro naudojimą ir apie iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir kitų šalių įvežamą tiek medienos kurą, tiek žaliavas šiam kurui gaminti. Programoje numatyta atlikti lietuviškos ir įvežtinės medienos, naudojamos kurui gaminti, radioaktyviosios taršos radionuklidais 137Cs ir 90Sr tyrimus, suplanuota parengti klausimyną medienos kurą naudojančioms katilinėms ir surinkti informaciją apie sunaudojamo kuro ir susidarančius pelenų kiekius, 137Cs ir 90Sr savituosius aktyvumus medienoje bei pelenuose ir pelenų panaudojimo ir tvarkymo būdus. Vienas pagrindinių programos uždavinių – gyventojų galimos apšvitos dėl medienos kure ir jo pelenuose esančių radionuklidų 137Cs ir 90Sr įvertinimas. Remiantis vykdytos programos rezultatais, bus inicijuotas galiojančių teisės aktų pakeitimas arba naujų teisės aktų projektų parengimas, jeigu programos rezultatai parodytų, kad tai būtina gyventojų radiacinės saugos užtikrinimui.

Apšvitos nuo gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų įvertinimo 2010-2011 m. programa.

Šios programos objektas – gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos, kurios yra žaliavose ir kurios gali koncentruotis, nusėsti, būti išmetamos į aplinką įvairių technologinių procesų metu ir jose gali būti dideli gamtinės kilmės radionuklidų aktyvumai. Programoje numatyta peržiūrėti Lietuvos Respublikos teisės aktus ir įvertinti jų atitiktį kitų šalių bei Europos Komisijos teisiniam šios problemos reglamentavimui bei koreguoti nacionalinius teisės aktus, jeigu būtų nustatyta, kad tai reikalinga. Vykdant programą, radiacinės saugos požiūriu bus nustatytos Lietuvos įmonės, kuriose technologinių procesų metu gali susikaupti gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos. Taip pat su šiomis įmonėmis numatyta aptarti radiacinės saugos užtikrinimui skirtas priemones, įvertinti radiacinės saugos požiūriu gamybos procesus, naudojamas žaliavas, jų sandėliavimo, susidarančių atliekų ir jų tvarkymo aspektus, ištirti radioaktyviųjų medžiagų išmetimus į aplinką, atlikti dozės galios ir oro radioaktyviosios taršos matavimus, atrinkti mėginius radiologiniams tyrimams bei juos ištirti. Vykdant programą, numatyta įvertinti gyventojų apšvitą dėl radioaktyviųjų medžiagų, patenkančių į aplinkos orą iš įmonių, kuriose naudojamos žaliavos, turinčios gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų. Tai bus atlikta pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) sudarytus ir rekomendacijomis išleistus apšvitos vertinimo modelius ir koeficientus. Programos pabaigoje įmonėms, kurios susiduria su įvardinta problema, planuojama organizuoti seminarus gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų klausimu bei išleisti leidinį visuomenei apie gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų problemą.

Gyventojų apšvitos vertinimo dėl dirvožemyje esančių radionuklidų teritorijose, besiribojančiose su Visagino, Baltarusijos ir Baltijos atominių elektrinių būsimomis statybų aikštelėmis, programa 2011-2014 metams.

Tikimasi, kad šios programos vykdymo metu bus surinkta ir įvertinta informacija apie dirvožemio taršą dirbtiniais radionuklidais prieš planuojamų Lietuvos, Baltarusijos ir Baltijos (Kaliningrado srityje) atominių elektrinių statybą ir kad bus turimi foniniai radionuklidų kiekių dirvožemyje tyrimų rezultatai tam, kad vėliau būtų galima įvertinti šių atominių elektrinių išmetimų į aplinką įnašą bei galimą apšvitą ir poveikį Lietuvos gyventojų sveikatai. Taip pat bus surinkta ir įvertinta informacija apie Lietuvos gyventojų gaunamą apšvitą dėl dirvožemyje esančių dirbtinių ir gamtinių radionuklidų (tiesioginė išorinė apšvita bei vidinė apšvita dėl radionuklidų patekimo į žmogaus organizmą mitybos grandine). Baigus vykdyti programą, gauti tyrimo rezultatai bus palyginti su ankstesniais metais gautais dirvožemio taršos radionuklidais tyrimų rezultatais ir įvertinti radionuklidų kiekių bei vertikalaus pasiskirstymo pokyčiai, kurie įvyko per tyrimus skiriantį laikotarpį.

Gyventojų apšvitos bei vėžinių susirgimų rizikos dėl radono ir jo skilimo produktų patalpose tyrimų programa 2011-2013 metams.

Programos tikslas – atlikti radono pastatuose tyrimus bei optimizuoti radono veikiamų gyventojų sveikatos apsaugą, tuo pačiu pagerinant jų gyvenimo kokybę. Siekiant šio tikslo bus vykdomi tokie uždaviniai: atlikti radono tyrimai Švenčionių, Varėnos, Alytaus, Kėdainių, Pasvalio ir Rokiškio savivaldybių teritorijose esančiuose pastatuose, atnaujinti Lietuvos radono pastatuose tyrimų duomenys, kurie bus pateikti Europos Komisijos Jungtinių tyrimo centro Aplinkos ir tvarkymo instituto vykdomos programos „Europos radono žemėlapis“ vykdytojams. Taip pat programoje numatyta statistiškai palyginti ankstesnių radono pastatuose tyrimų rezultatus su naujai atliktų tyrimų rezultatais kiekvienos savivaldybės teritorijoje tirtuose pastatuose. Vienas pagrindinių programoje numatytų uždavinių – remiantis tyrimų rezultatais, įvertinti gyventojų apšvitą bei vėžinių susirgimų riziką. Programos vykdymo metu numatyta per visuomenės informavimo priemones ir seminarų metu informuoti gyventojus apie radono pastatuose problemą (rengiant pranešimus spaudai) ir, apibendrinus tyrimų rezultatus, pateikti RSC vadovybei ir savivaldybių, kurių teritorijose esančiuose pastatuose atlikti radono tyrimai, administracijoms galutinę ataskaitą su siūlymais bei rekomendacijomis.

Paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paieškos teritorijose, kuriose buvo naudojami spinduliuotės šaltiniai, programa 2011-2013 metams.

Numatyta, kad, įgyvendinus šios programos priemones, bus įvertintos programoje numatytos teritorijos, kuriose gali būti paliktųjų šaltinių bei, aptikus paliktuosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, grąžinta jų kontrolė bei šaltiniai ar radioaktyvioji tarša sutvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat numatyta įvertinti ūkio subjektų, nutraukusių veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, įgyvendintų priemonių efektyvumą, kad radiacinės saugos požiūriu įvertinti objekto jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių eksploatavimo nutraukimą. Teritorijoje veiklą vykdantys ūkio subjektai (teritorijų savininkai) bus supažindinti su veiksmais, privalomais atlikti, aptikus paliktąjį šaltinį, radiacinės saugos požiūriu apsaugant žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Baigus vykdyti programą, bus parengta paliktųjų šaltinių paieškos ataskaita kiekvienai ištirtai teritorijai, su kuria supažindinti teritorijų savininkai (teritorijose veiklą vykdantys ūkio subjektai) bei parengta programos galutinė ataskaita, su kuria bus supažindinta visuomenė.

Pacientų gaunamos apšvitos diagnostinių branduolinės medicinos procedūrų metu nustatymo 2011 metų programa

Medicininė apšvita turi didžiausią įtaką gyventojų apšvitai dėl dirbtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Diagnostinės branduolinės medicinos procedūros (BM procedūros) – vienas iš medicininių tyrimo metodų, kai naudojama jonizuojančioji spinduliuotė. Šių procedūrų taikymo atvejų Lietuvoje pastaraisiais metais daugėja. Kadangi šiuo metu turimos informacijos nepakanka, kad įvertinti Lietuvos pacientų gaunamas apšvitos dozes, atliekant BM procedūras, buvo parengta programa, kurios tikslai – įvertinti, kokias dozes 2010 m. metais gavo pacientai dėl šių procedūrų, palyginti naudojamus radiofarmakologinių preparatų (RF) aktyvumus su nustatytais rekomenduojamaisiais lygiais bei parengti ilgalaikės stebėsenos programą. Programos vykdymo metu numatyta surinkti informaciją apie Lietuvoje atliktas BM procedūras (kiek ir kokių procedūrų Lietuvoje daugiausia atliekama, kokie RF aktyvumai skiriami pacientams jų metu) ir apskaičiuoti pacientų gaunamas apšvitos dozes. Ilgalaikės stebėsenos programa, kurią planuojama parengti pagal surinktą informaciją, leis ir toliau sėkmingai kaupti duomenis apie pacientų gaunamą apšvitą atliekant BM procedūras bei stebėti pokyčius, vykstančius šioje srityje.

Pacientų gaunamos apšvitos intervencinės radiologijos procedūrų metu nustatymo 2011 metų programa

Šios programos tikslas – įvertinti 2011 m. intervencinės radiologijos procedūrų metu pacientų gautą apšvitą trijose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) ir, remiantis gautais rezultatais, parengti ilgalaikės stebėsenos programą pacientų gaunamos apšvitos intervencinės radiologijos procedūrų metu Lietuvoje vertinimui. Šiuo metu, norint įvertinti pacientų gaunamą apšvitą, informacijos apie Lietuvoje atliekamas intervencinės radiologijos procedūras nepakanka, todėl, surinkus ASPĮ registruojamus duomenis ir atlikus reikiamus bandymus, bus įvertinta, ar registruojamų duomenų pakanka, siekiant apskaičiuoti pacientų gaunamas apšvitos dozes. Jeigu ne – bus ieškoma optimaliausių būdų, kaip tą informaciją registruoti ir kaupti. Intervencinių radiologinių procedūrų metu pacientų gaunamos apšvitos dozių įvertinimas yra labai svarbus, nes kai kurios procedūros užtrunka iki kelių valandų ir pacientai gali gauti dideles apšvitos dozes, todėl būtina imtis priemonių siekiant optimizuoti pacientų gaunamą apšvitą,

 

Atnaujinta 2011-07-08