Radiacinės saugos programos vykdomos siekiant nustatyti Lietuvos gyventojų apšvitos dozes, ištirti galimą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį, numatyti, kokių radiacinės saugos priemonių reikia imtis siekiant užtikrinti optimizuotą žmonių radiacinę saugą. Radiacinės saugos centras nuolat vykdo įvairios apimties, sudėtingumo ir trukmės programas.

Šiuo metu vykdomos programos, kurių tikslas – įvertinti gamtinę, maisto ir geriamojo vandens nulemtą gyventojų, vidinę ir išorinę darbuotojų ir pacientų apšvitą ir numatyti būdus šioms apšvitoms optimizuoti, jeigu to reikėtų.

Maisto ir geriamojo vandens radiologinė stebėsena (monitoringas) yra sistemingas ir nuolatinis apšvitos dozės ir aplinkos ar jos komponentų ir geriamojo vandens, maisto produktų užterštumo radionuklidais stebėjimas, antropogeninio apšvitos poveikio vertinimas ir prognozė. Aplinkos radiologinės stebėsenos (monitoringo) sistemos apima oro, vandens, dirvožemio, maisto ir geriamojo vandens radiologinius tyrimus.

Stebėsena (monitoringas) atliekamas pagal Europos Bendrijų Komisijos 2000 m. birželio 8 d. rekomendacijomis, kaip vykdyti Euratom sutarties 36 straipsnio nuostatas dėl aplinkos radiologinės stebėsenos (monitoringo) atlikimo.

Radiacinės saugos centras yra atsakingas už „Maisto krepšelio”, pieno ir geriamojo vandens radiologinius tyrimus. „Maisto krepšelio” tyrimai atliekami, norint nustatyti dirbtinės kilmės ilgaamžių radionuklidų, kurių elgsena žmogaus organizme yra tokia pat, kaip kalio ir kalcio, būtent Cs¹³⁷ ir Sr⁹⁰, aktyvumus. Taip pat nustatomi ir gamtinės kilmės radionuklidų aktyvumai maisto produktuose. Tiriami mėsos, žuvies, daržovių, grūdų ėminiai. Kiekvieną mėnesį imami ir paruošto maisto – paros raciono – ėminiai. Geriamajame vandenyje nustatomi gamtinės kilmės ir antropogeninės taršos alfa ir beta spinduolių aktyvumai, tričio tūrinis aktyvumas. Tiriamas tiek centralizuotai tiekiamas, tiek gyventojų individualių šulinių vanduo.

Maisto ir geriamojo vandens radiologinės stebėsenos (monitoringo) duomenys pateikiami visoms šalies suinteresuotoms institucijoms. Aplinkos radiologinės stebėsenos (monitoringo) duomenys pateikiami į bendrą Europos Bendrijų Komisijos aplinkos radiologinių tyrimų duomenų bazę.

Programa „Radono ir statybinių medžiagų įtakos gyventojų apšvitai įvertinimas”.

 

Šią programą sudaro kelios dalys.
1 dalis - Radono tūrinių aktyvumų geriamajame vandenyje įvertinimas Lietuvos karstinio regiono teritorijoje. Programos tikslai yra nustatyti radono tūrinius aktyvumus geriamajame vandenyje, išgaunamame karstiniame regione, Pasvalio rajono seniūnijose, palyginti gautus duomenis su 2004 metais gautais duomenimis Biržų rajono vandenvietėse, įvertinti apšvitos dozes, gaunamas naudojant šį vandenį maistui, ir palyginti įvertintas apšvitos dozes su nuo kitų apšvitos šaltinių Lietuvoje gaunamomis dozėmis.
Gauti duomenys lyginami su kituose regionuose – Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestuose – gautais rezultatais ir su užsienio šalyse gautais tokių tyrimų rezultatais.

2 dalis - Radono tūrinių aktyvumų patalpose atskiruose regionuose tyrimas ir apšvitos dozės, sąlygotos radono, įvertinimas. Programos tikslas yra įvertinti radono patalpose lemiamą gyventojų apšvitą ir parengti radiacinės saugos būklės apžvalgą apie radono patalpose lemiamą apšvitą ir radiacinės saugos priemones. Šios programos uždaviniai yra: nustatyti radono tūrinius aktyvumus namuose ant ozų Švenčionių regione, kuriuose 1995-1998 metais atliktų matavimų metu identifikuoti aukštesni, lyginant su šalies vidurkiu, radono tūriniai aktyvumai, nustatyti radono tūrinius aktyvumus pasirinktose intensyvaus karstinio regiono vaikų įstaigose, įvertinti apšvitos dozes, sąlygojamas radono patalpose, informuoti gyventojus, savivaldos ir kitas institucijas apie radono problemą patalpose ir būdus jai spręsti, šioje srityje bendradarbiauti su Švedijos radiacinės saugos institucija, kitomis užsienio šalių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

3 dalis - Gyventojų apšvitos patalpose nuo statybinių medžiagų tyrimas ir modeliavimas. Siekiant nustatyti, kokią įtaką tiek išorinei, tiek vidinei apšvitai turi statybinės medžiagos ir identifikuoti statybines medžiagas, kuriose gali būti didesnis gamtinių radionuklidų kiekis, atliekama radiologinė statybinių medžiagų stebėsena (monitoringas). Siekiant optimizuoti tyrimus, surūšiuojamos Lietuvoje gaminamos ir naudojamos statybinės medžiagos pagal jų galimą įtaką žmonių apšvitai ir identifikuojamos medžiagos, kurios gali lemti padidintą apšvitą. Taip pat siekiama nustatyti tuos atvejus, kai dėl kitų žaliavų naudojimo statybinėje produkcijoje gali būti aukštesni gamtinių radionuklidų kiekiai.

Kartu su Švedijos radiacinės saugos įgaliotąja institucija vykdoma programa „Radiologinių pasekmių dėl radionuklidų, patekusių į aplinką iš Lietuvos onkologijos instituto, įvertinimas”. Programos tikslas yra įvertinti, kokias apšvitos dozes dėl radionuklidų, kurie iš Lietuvos onkologijos instituto patenka į nuotekas ir dumblą, gaus gyventojai ir nuotekų valymo įrenginių darbuotojai. Vertinant atsižvelgiama į visus galimus gyventojų apšvitos kelius. Analizuojama, kokią įtaką apšvitai turi nuotekų laikymas specialiose talpyklose.

 

Programa „Radono ir jo antrinių produktų pasiskirstymo Lietuvos teritorijoje ir jų sukeliamos papildomos gyventojų apšvitos galimumo nustatymas 2007–2008 m."

Radono tūrinio aktyvumo matavimus patalpose Radiacinės saugos centras atlieka nuo 1995 m.

Gauti rezultatai rodo, kad kai kuriose patalpose šio radionuklido gali būti daug. Nustatyta, kad dažniausiai pagrindinis radono patalpose šaltinis yra gruntas, ant kurio namas pastatytas. Susidarius palankioms sąlygoms, grunto oras su radžiui skylant susidariusiu radonu gali patekti į pastatų vidų. Kartais žmogaus apšvitai didelę reikšmę gali turėti ir statybinėse medžiagose esantys radionuklidai.

Todėl būtina kuo tiksliau įvertinti su radonu patalpose susijusią padėtį ir numatyti, kokių priemonių reikia imtis, kad radono nulemta gyventojų apšvita būtų sumažinta tiek, kiek įmanoma pasiekti protingomis priemonėmis, atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę padėtį.

Vykdant programą, numatoma identifikuoti galimas vietas, kur galima padidėjusi apšvita nuo radono ir jo skilimo produktų, atlikti radono tūrinio aktyvumo ir šio aktyvumo kitimų matavimus tose vietose, įvertinti radono riziką parinktuose regionuose ir padėtį (gyventojų apšvitą, nulemtą radono ir jo skilimo produktų), parengti rekomendacijas dėl didelių radono tūrinių aktyvumų patalpose prevencijos priemonių, apie radono patalpose problemą informuoti visuomenę.

Apsaugos nuo gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų 2007–2008 m. programa

Gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos kai kuriais atvejais gali būti svarbus žmonių apšvitos šaltinis. Daugelį metų ši problema nebuvo identifikuota. Tyrimai, pastaraisiais metais atlikti kai kuriose Europos ir Amerikos šalyse, rodo, kad gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos gali nulemti dideles tiek su jomis dirbančių darbuotojų, tiek gyventojų apšvitos dozes.

Lietuva, kaip visos valstybės, privalo užtikrinti, kad būtų identifikuota šios problemos svarba, nustatyti apšvitos nuo gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų būdai ir dozės, nustatyti, kokių radiacinės saugos priemonių reikia imtis.

Dažnai šie uždaviniai gali būti sprendžiami tik kompleksiškai, kadangi gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų problema yra sudėtinga tiek metodine, tiek technine prasme.

2007 m. pradėta vykdyti apsaugos nuo gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų 2007–2008 m. programa, kurios tikslas yra pagerinti gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų veikiamų Lietuvos gyventojų gyvenimo ir su jomis dirbančių darbuotojų darbo kokybę.

Siekiant šio tikslo, buvo numatyta identifikuoti sritis, kuriose galima padidėjusi apšvita nuo gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų, atlikti matavimus tose vietose, kur galima padidėjusi apšvita nuo gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų, įvertinti padėtį, parengti rekomendacijas dėl apsaugos nuo gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų lemiamos apšvitos, informuoti visuomenę ir darbuotojus apie su gamtinės kilmės radioaktyviosiomis medžiagomis susijusią problemą.

Prevencinių priemonių, užtikrinančių gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą nuo nepagrįstos apšvitos, kurios priežastimi yra (gali būti) didelio aktyvumo ir paliktieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, 2007–2008 m. programa

Didelio aktyvumo šaltiniai nesaugiai juos naudojant gali kelti didelę grėsmę šalies gyventojų saugumui. Todėl būtina imtis prevencinių priemonių – darbuotojus, dirbančius arba galinčius susidurti su didelio aktyvumo šaltiniais, reikia mokyti radiacinės saugos ir šaltinių fizinės saugos, apie galimą didelio aktyvumo šaltinių pavojų turi būti informuojama visuomenė, turi būti vykdomos tokių šaltinių paieškos kampanijos.

2007 metais buvo pradėta vykdyti programa, kurios tikslas – tobulinti priemones, užtikrinančias gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo papildomos apšvitos, kurios priežastimi yra (gali būti) didelio aktyvumo šaltiniai, ir pasirengti skubiai ir koordinuotai reaguoti į paliktųjų šaltinių sukeliamas grėsmes.

Vykdant programą, buvo siekiama garantuoti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys užtikrintų saugų didelio aktyvumo šaltinių naudojimą ir vežimą radiacinės ir fizinės saugos požiūriu, užtikrinti, kad teisės aktų nustatyta tvarka metalo laužo ir jo produkcijos įvertinimas dėl galimos radioaktyviosios taršos būtų vykdomas supirkimo vietose ir ten, kur yra galimybė rasti (nustatyti) paliktuosius šaltinius, įmonių, įstaigų ir valstybės institucijų darbuotojus, pareigūnus ir administracijos atstovus ir vadovus, kurių veikla (darbas) susijusi (-ęs) su paliktųjų šaltinių aptikimu, mokyti radiacinės saugos klausimais, atlikti teritorijų ir objektų, kur yra tikimybė rasti paliktuosius šaltinius, įvertinimą, ruoštis galimiems teroro aktams.