LT     /    EN
Titulinis puslapis Puslapio struktūra Rašykite mums Versija spausdinimui
Apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės būdai ir ką reikėtų žinoti įvykus radiacinei avarijai
Radioaktyviosios medžiagos kenkia organizmui. Jonizuojančioji spinduliuotė veikia kūno ląsteles – jos yra pažeidžiamos arba žūva. Ląstelės gali atsinaujinti, tačiau esant labai didelei apšvitai organizmas nespėja jų atkurti, ir žūna tiek ląstelių, kad sutrinka visų organų veikla ir iškyla pavojus žmogaus gyvybei. Be to, gali sutrikti ląstelių dalijimasis bei pradėti formuotis ir vystytis tam tikras ląstelių darinys – auglys. Tokia tikimybė yra nedidelė, nes žmogaus organizmas turi apsaugos mechanizmų, skirtų pažeistoms ląstelėms neutralizuoti.
Priklausomai nuo to, kokią apšvitą gavo žmogus, gali pasireikšti ūmūs patirtos apšvitos simptomai arba vėlesniu periodu gauta apšvita gali tapti vėžinių susirgimų priežastimi. Jei žmogus gauna didelę apšvitos dozę per trumpą laiką, pirmiausia pažeidžiami kaulų čiulpai ir ypač jautrios skrandžio bei žarnyno gleivinės ląstelės. Pažeidimai gali pasireikšti per pirmąsias kelias valandas. Kaulų čiulpai pradeda gaminti mažiau kraujo kūnelių, saugančių organizmą nuo infekcijų, todėl jonizuojančiosios spinduliuotės paveiktas žmogus tampa neatsparus infekcinėms ligoms. Tačiau tinkamai suteikus medicininę pagalbą, pagyja ir tie žmonės, kurie buvo paveikti didelių apšvitos dozių.
Nedidelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės gali sukelti lėtines ligas, gali tapti vėžio priežastimi, taip pat gali nulemti įvairius apsigimimus. Žala gali išryškėti praėjus daugeliui metų po to, kai buvo gauta apšvita. Kol kas nėra statistinių duomenų, kad jonizuojančioji spinduliuotė sukelia žmonių apsigimus. Tačiau tiriant gyvūnus apsigimimų buvo pastebėta, todėl mokslininkai mano, kad toks pavojus gali grėsti ir žmonėms.

Išorinę apšvitą lemia jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, esantys šalia žmogaus. Yra trys galimybės išorinei apšvitai sumažinti arba jos išvengti:
apsauga atstumu, kai žmogaus apšvita yra atvirkščiai proporcinga atstumo nuo šaltinio kvadratui, t. y. atsitraukus du kartus toliau nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, apšvita sumažėja keturis kartus. Apšvitos nuo alfa arba beta spinduliuočių galima visiškai išvengti stovint atokiau nuo šaltinio.
apsauga laiko trukme, kai apšvita yra tiesiog proporcinga laikui, per kurį jonizuojančioji spinduliuotė veikia žmogų, t. y. kuo trumpiau žmogus bus arti šaltinio, tuo mažesnį poveikį jam padarys jonizuojančioji spinduliuotė.
apsauga priedanga (ekranu), kai spinduliuotę sulaiko drabužiai, statiniai, patalpos ir įvairūs kiti barjerai, todėl rekomenduojama jais naudotis kaip priedanga.
Vidinę apšvitą lemia į žmogaus kūną patekę jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai. Jie yra ypač pavojingi, nes veikia žmogų visą laiką, kol būna kūne.

Avarijos metu radioaktyviosios medžiagos į žmogaus organizmą gali patekti iš aplinkos kvėpuojant, su maistu ir vandeniu arba per žaizdas ar kūno odą. Norint apsisaugoti nuo vidinės apšvitos, reikia nevykti į užterštas vietas arba stengtis kuo greičiau iš jų išvykti, nevartoti užterštų maisto produktų ir geriamojo vandens. Išvykti iš užterštų vietų galima tik per deaktyvavimo punktus, kuriuose išmatuojama žmogaus ir daiktų radioaktyvioji tarša ir nuo kūno bei aprangos pašalinamos radioaktyviosios medžiagos. Jei nėra galimybės išvykti per deaktyvavimo punktą, žmogus pats privalo gerai nusiprausti, pasikeisti drabužius ir avalynę.
Ką daryti radus daiktą, pažymėtą įspėjamuoju jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu? Tokiu atveju daikto reikėtų neliesti, tuoj pat pasišalinti, nes, didėjant atstumui, jonizuojančiosios spinduliuotės lygis mažėja, jeigu yra galimybė, slėptis už priedangos. Pagal galimybes reikėtų imtis priemonių, kad kiti asmenys negalėtų patekti į rasto daikto teritoriją (neleisti prisiartinti kitiems žmonėms). Būtina skambinti pagalbos telefonu 112 arba Radiacinės saugos centro specialistams telefonu Vilniuje 2 361 936. Asmeniui, radusiajam daiktą, pažymėtą jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu, ir įtarus, kad būdamas arti to daikto jis pats galėjo gauti apšvitą, būtina kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

Paieška
Naujienų prenumerata
Mus rasite
Kalvarijų g. 153,
LT-08221, Vilnius

Tel. (8 5) 236 1936
Faks. (8 5) 276 3633
El. paštas rsc@rsc.lt


Kilus bet kokiems su darbuotojų, gyventojų, pacientų radiacine sauga susijusiems klausimams, prašome kreiptis į Radiacinės saugos centrą. Atsakome į klausimus bei konsultuojame:

Vilniuje, Kalvarijų g. 153, pirmadieniais ir trečiadieniais 8.00 – 17.00 val., antradieniais ir ketvirtadieniais 7.00 – 17.00 val., penktadieniais 8.00 – 15.45 val. (pietų pertrauka 12.00 – 12.45 val.) tel. (8 5) 210 5816 arba el. paštu rscATrsc.lt;

Kaune, Aušros g. 44, darbo valandomis tel. (8 37) 33 3760 arba el. paštu kaunasATrsc.lt;

Klaipėdoje, Bijūnų g. 6, darbo valandomis tel. (8 46) 38 3308 arba el. paštu klaipedaATrsc.lt;

Šiauliuose, Vilniaus g. 229, darbo valandomis tel. (8 41) 52 4644 arba el. paštu siauliaiATrsc.lt.

Pasistengsime Jums suteikti rūpimą informaciją.


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai


Svetainė atnaujinta remiant tuometinei Švedijos radiacinės saugos institucijai (dabar SSM)