PASKIRTIS

Valstybė gali užtikrinti žmonių ir aplinkos saugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio tik turėdama tikslius duomenis apie šalyje naudojamus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius (toliau – šaltiniai). Tam, kad būtų galima nuolatos sekti ir kontroliuoti šaltinių skaičių Lietuvoje, Vyriausybės nutarimu buvo įsteigtas Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registras ir patvirtinti jo nuostatai. Registro tvarkymo įstaiga yra Radiacinės saugos centras.

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių registro (toliau – Registras) paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti duomenis apie įvežtus, išvežtus, saugomus objektuose, naudojamus atviruosius, uždaruosius šaltinius, rentgeno spinduliuotės generatorius, greitintuvus bei atiduotas ilgalaikiam saugojimui (laidojimui) radioaktyviąsias atliekas ir nurašytus rentgeno aparatus, greitintuvus, dehermetizuotus rentgeno spinduliuotės generatorius. Minėta informacija suteikia galimybę sekti visų šaltinių judėjimą šalyje nuo jų įsigijimo iki atidavimo ilgalaikiam saugojimui ar laidojimui, tuo pačiu sudaroma galimybė jų saugos ir saugumo priežiūrai ir kontrolei vykdyti.

 

Registrą sudaro dvi dalys – duomenys apie šaltinius ir duomenys apie darbuotojų, dirbančių su šaltiniais, gautas apšvitos dozes.

Duomenų apie šaltinius dalyje kaupiama informacija apie Lietuvos įmonių ir įstaigų įvežtus, išvežtus, saugomus objektuose, naudojamus atviruosius, uždaruosius šaltinius, rentgeno spinduliuotės generatorius, greitintuvus ir atiduotas ilgalaikiam saugojimui (laidojimui) radioaktyviąsias atliekas ir nurašytus rentgeno aparatus, greitintuvus, dehermetizuotus rentgeno spinduliuotės generatorius. Minėta informacija suteikia galimybę sekti visų šaltinių judėjimą šalyje nuo jų įsigijimo iki atidavimo ilgalaikiam saugojimui ar laidojimui, tuo pačiu sudaroma galimybė jų saugai, saugumo priežiūrai ir kontrolei vykdyti.

Kita Registre kaupiamų duomenų dalis – darbuotojų apšvitos dozės. Joje Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų profesinės apšvitos duomenys kaupiami nuo 1983 m., kitų įmonių ir įstaigų darbuotojų – nuo 1992 m.

 

TEISINĖ BAZĖ

Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro steigėją ir jo tvarkytoją nurodo Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 651 „Dėl Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro nuostatų patvirtinimo“  reglamentuoja registro duomenis, jų naudojimą ir apsaugą, sąsajas su kitais registrais.

Duomenų apie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir apšvitą patiriančius darbuotojus teikimo Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas Nr. V-675 „Dėl Duomenų teikimo Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įsakyme nurodyta, kad įsigijus šaltinį, jį pardavus, sumontavus, baigus jo eksploataciją, grąžinus gamintojui ar atidavus jį palaidoti juridinis asmuo, vykdantis veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, privalo užpildyti atitinkamą pranešimą ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikti jį Radiacinės saugos centrui. 

Rentgeno spinduliuotės generatorių eksploatacijos baigimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 102 „Dėl Jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių eksploatacijos baigimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 

 

2018 m. Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registre (toliau – Registras) buvo saugomi duomenys apie 13,5 tūkstančių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių (toliau – šaltiniai). Šaltinių skaičiaus kitimas 2014–2018 m. pavaizduotas 1 pav.

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius naudoja asmens sveikatos priežiūros (ligoninės, poliklinikos ir odontologijos kabinetai), mokymo ir mokslo (institutai, universitetai), pramonės (gamyklos, spaustuvės ir kt.) ir kitos veiklos įmonės (bibliotekos, muziejai ir kt.). Daugiausiai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudoja Ignalinos atominė elektrinė bei stambūs pramonės objektai ir medicinos įstaigos.

2018 m. išliko tos pačios šaltinių kitimo tendencijos kaip ir ankstesniais metais: uždarųjų šaltinių kiekis nuolat mažėja, o jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių skaičius nežymiai didėja. Uždarųjų šaltinių skaičiaus skaičius mažėja, nes pasenusi įranga keičiama šiuolaikinėmis technologijomis, o nebenaudojami uždarųjų radioaktyvieji šaltiniai sutvarkomi kaip radioaktyviosios atliekos. Kadangi magnetinis, ultragarsinis ir kiti tyrimo metodai išstumia uždarųjų šaltinių naudojimą iš pramonės, mokslo ir kitų sričių, Lietuvoje vis mažiau naudojama gama radiografų, gama relių, įvairių kontrolinių prietaisų, nebeliko elektros krūvio neutralizatorių. Kiekvienais metais  nebenaudojama radiologinės stebėsenos įranga surenkama bei perduodama VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrai sutvarkyti ir atiduoti ilgalaikiam saugojimui, atsisakoma priešgaisrinių dūmų jutiklių su radioaktyviuoju ²³⁹Pu.

 

Didžiausio aktyvumo uždarieji šaltiniai su ⁶⁰Co ir ¹⁹²Ir radionuklidais naudojami spindulinėje terapijoje ir gama radiografijoje, ¹³⁷Cs – kraujo švitininimo įrenginiuose. Nedidelio ir mažo aktyvumo uždarieji šaltiniai plačiai naudojami įvairiuose analizatoriuose, spektrometruose, matuokliuose (tankio, storio, drėgmės ir kt.) bei kalibravimo įrangoje (etaloniniai šaltiniai naudojami įrenginių, skirtų radionuklidų dozės galiai išmatuoti, kalibravimui).

Atvirkščiai nei uždarųjų šaltinių, jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių (toliau – generatoriai) skaičius nuolat didėja. Vis daugiau privačių odontologijos kabinetų kabinetų įsigyja modernios intraoralinės, panoraminės bei dantų kompiuterinės tomografijos įrangos. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) atsisakoma techniškai pasenusios, Europos Sąjungos standartų neatitinkančios radiologinės diagnostikos bei gydymo įrangos, ją pakeičia naujos kartos kompiuteriniai tomografai, mamografai, universalūs diagnostiniai prietaisai, rentgeno terapinė įranga.

Kitose srityse (pramonėje, moksle ir kt.) vis plačiau taikomi alternatyvūs, šaltinių nenaudojantys tyrimo metodai, nurašoma techniškai susidėvėjusi įranga (rentgeno radiografai, elektroniniai mikroskopai, difraktometrai ir kt.). Kiekvienais metais daugėja tik krovinių ir bagažo kontrolės įrangos, skirtos sustiprinti pasienio postų, uostų, traukinių bei keleivių saugumą, bei rentgeno metalo analizatorių, naudojamų antrinių žaliavų supirkimo ir perdirbimo įmonėse metalo laužo užterštumui radioaktyviosiomis medžiagomis aptikti.

Atviruosius šaltinius naudoja ASPĮ, mokslo ir mokymo įstaigos. Mokslo tikslams plačiai naudojami atvirieji šaltiniai su ³²P, ³³P, ³H, ¹⁴C ir ³⁵S, įvairių ligų diagnostikai ir gydymui – ^99mTc, ¹²⁵I, ¹³¹I ir kiti radionuklidai. Bendras 2018 m. gautų šių radionuklidų aktyvumas viršija 8,8 TBq.

 

Atnaujinta 2019-10-14